2021 01 26

Antanas Šimkus

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

O ar jūsų krokodilas rūko?

Krokodilo Genos lėlė iš rež. Romano Kačanovo animacinio filmo „Krokodilas Gena“ (1969 m.) pagal Eduardo Uspenskio knygą

Žinote, iki pandemijos ir man buvo visiškai nusispjauti į krokodilų temą. Užsiėmiau kasdieniais mielais rankdarbiais, rašiau, skaičiau, nešiojau popierius, skolinausi, atidavinėjau skolas, tai gerinau, tai bloginau asmeninį gyvenimą, žodžiu, gyvenau kaip visi, domėjausi viskuo ir visais, išskyrus krokodilus, žinoma.

Ir štai atėjus naujajai pandeminei tvarkai, prasidėjus nežabotiems ir neaiškiems pokyčiams, teko visaip vingiuoti likimu keliuku, kol, matyt, kažkam ten Kelių tarnyboje pabodo ir tos kontoros vyr. inžinierius išrašė pažymą, pagal kurią atsidūriau kažkur kolektyviniuose soduose, standartiniame namelyje su standartine nelaimėlio kolektyvine dalia, bet tai dar buvo ne viskas… 

O kas gi dar? Kas dar baisesnio gali nutikti, nei atsidurti sodo namelyje su ne visai pažįstamais kaimynais iš kairės ir dešinės, namelyje be centrinio šildymo? Ačiūdie, krosnis, malkos ir degtukai vietoje. Kas gi dar gali nutikti toookio, paklausite jūs? Atsakysiu. Tuoj atsakysiu… tik baigsiu raudot… tai… va…

…žiauri lemtis atėmė iš manęs prieigą prie socialinių tinklų trims dienoms. Taip… Jaučiau badą, braižiausi apie modemą, liečiau šiaip jau neliečiamus ekranus. Pasirodo, žlungant imperijoms, panaši baigtis gali ištikti ir visą jos elektrifikaciją. Sėdėjau sodo namely, kūrenau krosnelę ir mąsčiau žvakių šviesoje… Daug minčių ateina žmogui, atjungtam nuo tinklo. Toli nuo miesto, už kokio pusvalandžio kelio pėsčiom… O gal tai tiesiog šalutinis karantino efektas?..

Svarsčiau, kas būtų, jeigu gyvenčiau daugiaaukščiame name ir bute laikyčiau… krokodilą. Žvakių šviesoje apie krokodilus puikai mąstosi. Nebandėt? 

Ir aš iš pradžių su pašaipa žvelgiau į tokias mintis, niūniavau krokodilišką dainelę apie Genadijų, kartą per metus grojantį armonika ant žydro vagono stogo, bet jos neužmigo… Netgi vėlai vakare, netekęs galimybės vieningai su savo burbulo kolegomis loti ant Trumpo ir šiek tiek ant Ilgo, ir įnirtingai reikalavęs Nepetro Negražulio paskyrimo į Kultūros komitetą, galvojau apie krokodilą, kuris, vos man išsižiojus apie komunistuojančius jėzuitų moksleivius, pats atvertų žabtus su begaliniai aštriais dantimis reikalaudamas mėsos… 

Ir jei aš negaliu čia ir dabar jam sumaitinti kokio nepatriotiškai nusiteikusio neklaužados ar jo neatsakingo mokytojo, tai geriau teiškepsiu kotletų, nes daugiaaukščių virtuvėse būna dujinė plytelė. Ir dujos yra. Ir orkaitė, bet į ją galvos geriau nekišti, praėjo tie laikai, geriau – krokodilui į nasrus, jei jau taip… Suprantat? Krokodilas – geriausias karantino tramdytojas jumyse. Na, gerai, dėl jūsų nesu tikras. Bet man tai tikrai taip…

Portretas.
Poetas, literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Na, gerai, sakysite jūs – tebūnie, rūpintis krokodilu yra beveik kaip savanoriška savanorystė, taip mažiau jėgų skirsi kirsti ir po keletą kartų perdien kapoti savivaldybės ar kaimyno sieną, į parduotuvę krokodilo kasdien taip pat nesivesite, nėra tookių ilgų antsnukių, tad išnaudosite gyvenimą nuotoliniu būdu. 

Neabejotinai yra ir kitokių pandeminio poveikio apraiškų. Tai biurokratinė daugžodystė pokyčių akivaizdoje. Pavyzdžiui, teko girdėti, jog pasaulio ir ES ekspertų patirtimi pasinaudojus sukurta įspūdinga karantino poveikio studija tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt ketvirtajame puslapyje teigia, kad labai išvargina nuolatinis kitų piliečių stebėjimas ir raštų atitinkamoms instancijoms rašymas. Poskyris „Adekvačios prevencinės priemonės ir jų pritaikymas stebint artimą savo. Prepandeminės ir postpandeminės indikacijos“ turi bent septyniolika išnašų, susijusių su sveikatos apsauga, bent dviejose iš jų patariama saugotis krokodilo, jei įtariate tokį apsigyvenus netolimam namų ūkyje. Ir, žinoma, išsyk pranešti pareigūnams. Tiesa, su pranešimu reikia turėti ir nuotraukų arba vaizdo įrašą. Svarbu, gera kokybė. Kad būtų galima bent išoriškai atskirti nelegalų krokodilą nuo jo šeimininko. Yra ir kitų naudingų patarimų, tik reikia netingėti ir pasiieškoti.

Galų gale, kas sakė, kad krokodilams ir jų draugams bus lengva šiais laikais? Atsirito viena virusų banga, vėliau kita – emocinio nuovargio, dabar dar ir šalčių banga – per ją buvo atgirgždėjęs sodo kaimynas iš kairės, klausinėjo per duris, ar neturiu krokodilo, nes jam padėti prie mašinos reikia. Visai nupušo vyrukas nuo speigo. Jokia rimta studija nerašo, kad krokodilai yra vairuotojų pagalbininkai soduose. Juk jiems trukdo uodega… Ir kam netrukdo… Kartais didžiąja dalį detektyvo sudaro pagrindinio personažo bandymas atsikratyti šios ataugos. Na, bet tai jau kitos rūšies lyrika.

Kaip ir reikėjo numanyti, trečiąją dieną be socialinių tinklų pradėjau įsivaizduoti pats krokodilas esąs. Mąstyti kaip jis. Kvėpuoti. Vaizduotis. Deklamuoti. Debesėlių tankus ižas, Nilo juosta mėlyna… Paskui pasižiūrėjau į laikrodį, turiu tokį mechaninį, prisukamą apelsinų spalvos raidėm „Slava“… Tris valandas skandavau, net sodo kaimynė iš dešinės buvo atėjusi po langu paklausyt. Mačiau jos kaliošų pėdsakus, o šalia kažkokio kito žemagrindžio pilvabraukio gyvūno, nejaugi ir ji augina?.. Na, bet tiek to, man savo pakanka…

Nuvargęs nuo įspūdžių pertekliaus užmigau. Manau, kad miegojau ilgai, nes prabudęs išgirdau, kad jau atlydys, laša nuo stogo, kaimynas rėkina automobilio variklį. Žodžiu, per tą laiką lemtis pasigailėjo ir grąžino man elektrą bei visus su ja susijusius oraus žmogaus atributus. Internetą taip pat. Apie buvusius vargus bylojo tik vaškiniai žvakių blyneliai ir skaudanti galva. 

O pandemija dar šiek tiek užtruko. Karantinas – atitinkamai. Per tą laiką pardaviau sodo namelį su sklypu, nusipirkau butą. Žinoma, daugiaaukščiame. Esu laimingas. Na, beveik.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Beveik, nes kažkas iš kitos laiptinės nufotografavo mano balkone rūkantį krokodilą ir nusiuntė atitinkamoms instancijoms. Mūsų daugiaaukštį pažymėjo raudonai. Dėl vykdomo tyrimo dvidešimt šeštojo vakcinavimo etapo prižiūrėtojų sudarytoje eilėje esame prie paskutinių. Kol neturiu pažymos, negaliu išvykti už mikrorajono ribų. Kaimynai spragsi čeksi telefonais, vos tik vėjelis sujudina užuolaidas mano buto languose. Jaučiuosi kaip princesė Diana, Tupakas Šakuras ir Juozas Herbačiauskas kartu paėmus. Bet turbūt visi dabar tokie. Karantininiai. Epideminiai. Kosminiai. Ant žirnio.

Negalintys nustoti galvoti apie Nilo juostą… 

Beje, ar jūsų krokodilas rūko? Būkit atsargūs tada. Neleiskit jo į balkoną. Neleiskit.