2021 03 05

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

O. Koršunovo „Jelizaveta Bam“ – spektaklis, gimęs pogrindyje tikra to žodžio prasme

Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Aktoriai Marius Repšys ir Greta Petrovskytė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Tai pats siurrealistiškiausias, keisčiausias, tačiau ir labai poetiškas režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis, gimęs ir rodytas po didžiąja Lietuvos nacionalinio dramos teatro scena.

Taip, būtent po ta scena, kuri šiuo metu yra rekonstruojama, ir erdvės po ja tiesiog nebeliks, tad „Jelizavetos Bam“ transliacija „Tiketos“ platformoje šį savaitgalį yra ne alternatyva gyvam jos parodymui, o bene vienintelė galimybė pamatyti šį spektaklį.

Daniilo Charmso pjesės interpretacija tapo jau aštuntąja OKT/Vilniaus miesto teatro rengiamo „online“ spektaklių ciklo dalimi. „Jelizavetą Bam“ žiūrovai galės pamatyti nuo penktadienio, kovo 5 d., 19 val. iki pirmadienio, kovo 8 d., vėlyvo vakaro.

„Jelizaveta Bam“ gimė erdvėje, kuri yra itin svarbi teatre, tačiau lieka visiškai nematoma – tai erdvė po scena, tarp ten esančios scenos mašinerijos. Jau vien pasirinkta tokia keista vieta sukuria itin siurrealistinį įvaizdį. Pasak paties O. Koršunovo, tai yra ne tik keisčiausias ir siurrealistiškiausias jo spektaklis – jis taip pat yra ir labai poetiškas. „Jelizavetos Bam“ pasaulis tampa pasąmone, kupina teatro vaiduoklių, konkrečiai – neberodomų O. Koršunovo spektaklių artefaktų ir apskritai citatų iš jo kūrybos.

Jelizavetos pasaulyje – ir „Oidipo karaliaus“ Pinokis, ir „Hamleto“ pelytė, ir „Labas Sonia Nauji Metai“ auklė, ir daugybė kitų. Taigi atsidurdami po scena mes tarsi atsiduriame teatro kapinėse, kur atrandame netikėtai daug gyvybės. Ypatingas dėmesys čia skiriamas pirmiesiems režisieriaus pastatymams pagal D. Charmso ir jo bendrininkų kūrinius. O. Koršunovo „Jelizavetos Bam“ interpretacija kupina paradoksų, baimių, bet kartu – ir nevaldomo, tik D. Charmsui būdingo juoko.

„Pajutau, kad scena tapo labai hierarchiška vieta, į kurią tempiame tai, kas yra prasmingiausia ir aktualiausia. Noras scenoje matyti tik reikšmingus dalykus, stovėti ant prasmingų koturnų ir kalbėti apie tai, kas svarbu visiems, ją paverčia apskritai nebepatrauklia. Ką jau bekalbėti apie tokią medžiagą kaip D. Charmsas. Todėl kartu su prasivėrusia charmsiška ontologine bedugne pasislinkome kažkur po. Tokie žodžiai kaip postdrama ar pasąmonė sufleruoja, kad turime eiti į erdvę, esančią po respektabilia erdve“, – apie nusileidimą po scena pasakoja režisierius.

Beje, būtent dėl specifinės erdvės spektaklis jau neberodomas gyvai, nes po rekonstrukcijos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre šios erdvės tiesiog neliks.

„Jelizaveta Bam“ – vienintelis D. Charmso pjesės žanro kūrinys. Jis turi ir detektyvo, ir siaubo bruožų, tad šis O. Koršunovo spektaklis galbūt yra vienintelis pastatymas Lietuvoje, kurį galima priskirti siaubo žanrui. Pagrindinė pjesės herojė – paauglė Jelizaveta Bam (aktorė Greta Petrovskytė). Mergaitę persekioja dvi tamsios asmenybės – Piotras Nikolajevičius (aktorius Martynas Nedzinskas) ir Ivanas Ivanovičius (aktorius Marius Repšys). Jie kaltina Bam žmogžudyste, kurios ji nepadarė. Įdomybės prasideda tada, kai paaiškėja, jog nužudytasis ir yra jos persekiotojas Piotras Nikolajevičius, kuris jau yra miręs.

Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Aktorius Remigijus Bilinskas-Benas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Jelizaveta Bam“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

D. Charmsas – rusų absurdo literatūros klasikas, priklausęs rašytojams, vadinusiems save oberiutais („Objedinenije realnogo iskusstva“), kurie ėmė skelbti naują pasaulėjautą ir naują meną, tačiau sovietų valdžia literatūros reformuotojus pavadino chuliganais ir prilygino juos klasiniams priešams. D. Charmsas, Aleksandras Vvedenskis ir keli jų draugai buvo areštuoti ir ištremti į Kurską. Vėliau D. Charmsas buvo suimtas remiantis melagingais parodymais ir neva apkaltintas beprotyste. Neva mirė iš bado psichiatrijos klinikoje Leningrado blokados metu. 

Ilgą laiką apie D. Charmsą ir jo kūrybą buvo kalbama tik epizodiškai. Lūžis įvyko perestroikos metais, kai šį autorių beprotiškais kiekiais ėmė tiražuoti humoristiniai žurnalai, sudarydami pigaus cirko fokusininko ir banalaus anekdotų pasakotojo įvaizdį. Ir tik XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje imta kalbėti apie „absurdo literatūros genijų“, „europinės absurdo literatūros pradininką“, aplenkusį tokius pripažintus rašytojus kaip Eugène’as Ionesco ir Samuelis Beckettas. Nuosmukis, išsiderinęs pasaulis, nusistovėjusios tvarkos griūtis, žmogiškųjų ryšių irimas – šiuos reiškinius oberiutai jautė kur kas aštriau nei kiti ir pamatė jų tragiškus padarinius žmogui.

Būtent atsispiriant nuo D. Charmso ir oberiutų gimė pirmieji O. Koršunovo spektakliai „Ten būti čia“, „Senė“, „Senė 2“ ir „Labas Sonia Nauji Metai“, kurių dėka režisierius dar studijų metais tapo žinomas visame pasaulyje. Pasak paties O. Koršunovo, jis vėl ėmėsi D. Charmso kūrinių norėdamas dar kartą į tai žvilgtelėti, tačiau jau iš šiandienos pozicijų.

„Tada, daugiau nei prieš 20 metų, nebegalėjau pakęsti meluojančio ir nebeaktualaus teatro. Negalėjau surasti jokios medžiagos, kuri būtų man nors kiek įdomi. Skaičiau daug ką, tačiau statyti to teatre ir nenorėjau, ir negalėjau. Turėjau minčių apie Beckettą ar Ionesco, tačiau jie neatitiko to, ko viduje intuityviai norėjau. Būtent su D. Charmsu prasidėjo tam tikras gilinimasis į teatrą kaip į meno nuosavybę, o ne kaip į įstaigą, atliekančią tam tikrus visuomeninius įsipareigojimus. Mano švariausi spektakliai buvo būtent pagal oberiutų kūrinius, todėl natūralu, jog po tam tikrų psichologiniu teatru paremtų eksperimentų sugrįžau prie to. Man tiesiog norėjosi“, – pasakoja O. Koršunovas.

Pirmieji O. Koršunovo spektakliai buvo neatsiejami nuo aktoriaus Remigijaus Bilinsko-Beno, buvusio kultine teatro figūra nepriklausomybės pradžioje, tačiau vėliau dingusio iš scenos. Benas sugrįžo į sceną būtent tada, kai O. Koršunovas sugrįžo prie oberiutų – „Jelizavetoje Bam“. Čia jam teko Jelizavetos tėvo vaidmuo.

„Benas yra tarsi oberiutiškasis talismanas, su kuriuo taip artimai susiję visi to meto ieškojimai. Dėl Beno rasdavosi visiškai unikalūs, neturintys jokios aiškios motyvacijos, tačiau tokie tikri ir įtikinami teatriniai apsireiškimai. Tad jo iracionalus ir intuityvus priėjimas prie charmsiškos medžiagos buvo labai svarbus. Norėjau, kad statant „Jelizavetą Bam“ dalyvautų žmonės, turintys tam tikrą oberiutišką patirtį“, – aktoriaus sugrįžimą prisimena O. Koršunovas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kartu su R. Bilinsku-Benu „Jelizavetoje Bam“ vaidmenis kūrė Martynas Nedzinskas, Marius Repšys, Vitalija Mockevičiūtė, Remigijus Bučius, Arūnas Sakalauskas, Vesta Grabštaitė. Pagrindinį Jelizavetos vaidmenį režisierius patikėjo tuo metu dar studentei, savo mokinei Gretai Petrovskytei. Spektaklyje taip pat vaidino visas tuometinis O. Koršunovo studentų aktorių kursas. Spektaklio kompozitorius – pirmųjų O. Koršunovo spektaklių pagal oberiutus muzikos autorius Gintaras Sodeika, kostiumų dailininkė – Lauryna Liepaitė, choreografė – Vesta Grabštaitė. „Jelizavetos Bam“ prodiuseriai – OKT / Vilniaus miesto teatras ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

D. Charmso „Jelizaveta Bam“ (rež. O. Koršunovas) „online“ – nuo šio penktadienio, kovo 5 d., 19 val., Tiketa.lt platformoje. Žiūrovai spektaklį galės pamatyti iki kovo 8 d. imtinai.

OKT informacija