Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Odė aukojamam buliui

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

Pritariu siūlymui, kad silpnesnių nervų žiūrovai turėtų būti perspėti iš anksto. Gal ant reklaminių plakatų, prie bilietų kasų ir net arenos prieigose reikėtų pažymėti, kad renginio metu bus pralietas kraujas ir tikrai nukentės keli iš pažiūros sveikai ir žvaliai atrodantys buliai.

Tiesiog gaila žiūrovų, kurie dar pirmam veiksmui nesibaigus išbalę sprunka išėjimo link. Jei bilietų pardavėjas pajuokavo, kad šios „veršiukų lenktynės“ jums tikrai patiks, o prieš akis jau dvi valandas regite bulių aukojimo ritualą – kaltinkite tik savo nežinojimą. 

Ispaniška korida nepalieka abejingų – vieni žavisi jos brutalia estetika, kiti reikalauja uždrausti nehumaniškas teatralizuotas gyvūnų egzekucijas. Mano supratimu, užsieniečiai gali reikšti savo nuomonę apie patį reginį, tačiau šios tradicinės šventės likimą turėtų spręsti tik patys ispanai.

Niekas per jėgą jūsų neverčia lankytis bulių arenose, o jeigu netyčia maigydami televizijos pultelio mygtukus viešbučio TV ekrane išvydote tiesioginę koridos kulminaciją ir apalpote – reikškite pretenzijas viešbučio administracijai. Net krikščionių Bažnyčia nesugeba uždrausti šio, akivaizdžiai pagoniško, ritualo, todėl nemanykite, kad jūsų pasipiktinimas ką nors pakeis.

Koridą draudžia įstatymas Kanarų salose ir Katalonijoje, tačiau kitose Ispanijos vietose šią tradiciją reguliuoja pasiūlos ir paklausos dėsniai, todėl korida vyks tol, kol į ją eis žiūrovai. Na, o Madride, Navaroje, Kastilijoje ir Mursijoje korida paskelbta pasaulio kultūros paveldu, taigi prieš uždraudžiant teks pirmiausia ją iš šio sąrašo išbraukti.

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

Nežinantiesiems, kas yra korida

Jei pavyko gauti brangius bilietus pirmose eilėse ir sėdėdami ant nelabai patogaus akmeninio suolo Plaza de toros amfiteatre smalsiai žvalgotės aplink, žinokite, kad patekote į renginį, kurio metu arenoje, stebint tūkstančiams žiūrovų, žmogus, vadinamas matador de toros bandys įveikti bulių. Matadoras (retais atvejais – moteris matadorė), į pagalbą pasitelkęs profesionalius pagalbininkus, vadinamus cuadrilla, jums parodys savo vikrumą, judesių tikslumą, atliks meninę programos dalį ir pasirodymo pabaigoje nužudys pagrindinį pasirodymo partnerį – bulių.

Visas šis ritualas truks daugiau nei dvi valandas, matadorų bus trys, kiekvienas jų pasirodys po du kartus, taigi arenoje išvysite šešių bulių nužudymą. Tai, ką regėsite, ritualu vadinama ne atsitiktinai. Kiekvieno arenoje esančio dalyvio vaidmuo, judesys, apranga, įrankiai, dekoracijos ir veiksmų vertinimo kriterijai yra labai griežtai reglamentuoti. Improvizuoti leidžiama tik jam vienam – buliui.

Jei matadoro ir buliaus kovos vaizdai jūsų nežavi, bet pati tema atrodo įdomi – apsilankykite Plaza de Torros (liet. „bulių arenos“) muziejuje susipažinti su šiuo menu, turinčiu net atskirą terminą – tauromaquia. Tikriausiai sunkiai rasite ispanų rašytoją, kuris nebūtų rašęs apie koridą, kaip ir dailininką, kuris nebūtų jos tapęs.

Koridą garbinančių autoritetų sąrašas tikrai įspūdingas – Francisco Goya, Salvadoras Dalí, Pablo Picasso, Federico García Lorca, o šiais laikais ja žavisi Pedro Almodóvaras bei Antonio Banderas. Ispanai koridą oficialiai priskiria ne renginių, o švenčių (la fiesta – pamenate Ernesto Hemingway’ėjaus knygą tuo pačiu pavadinimu?) kategorijai. Jos metu pakeliama Ispanijos nacionalinė vėliava, o tvarką palaiko nacionalinė policija, taigi net provincijos miestelyje vykstanti korida yra valstybinės svarbos fiesta.

Šventę pradeda bendras dalyvių (išskyrus bulių) paradas, lydimas orkestro atliekamo pasadoblio. Pirmoji pasirodymo dalis trunka maždaug 20 minučių, o ją sudaro trys veiksmai – tercijos. Pirmoje tercijoje kartu su buliumi aikštėje pasirodo pikadorai, antroje – banderjerai, o trečioje – pagalbiniai torerai ir pats el matador de toro su capote (violetinės spalvos skraiste). Antroje renginio dalyje matadoras prie capote prideda muleta – specialų durklą, ir per penkiolika minučių turi baigti pasirodymą nudurdamas bulių. Tokių pasirodymų bus šeši.

Koridai buliai ruošiami specialiose mokyklose ir išmokomi pulti tik tą priešininką, kurį tuo metu mato prieš akis. Buliai mokomi apie savo ketinimus pranešti kūno kalba, todėl patyręs matadoras gali atspėti jų veiksmus iš anksto. Prieš pasirodymą visiems buliams atliekamas kraujo testas, o dieną prieš fiestą žiūrovai gali juos apžiūrėti arenos vidinio kiemo aptvaruose.

Pasirodymą iš garbingiausios ložės stebi Koridos prezidentas – oficialus asmuo, kuris stebi arenoje vykstantį veiksmą ir praneša savo vertinimus bei komandas spalvotomis nosinaitėmis. Prezidentas vertina ne tik matadoro de toro, bet ir buliaus pasirodymą. Jei jis nusprendžia, kad bulius parodė išskirtinę drąsą, ryžtą ir nuovoką – gali stabdyti koridą ir dovanoti jam gyvybę. Tokio buliaus nepaleis į laisvę, tačiau likusį gyvenimą jis ramiai leis ganykloje ir perduos kovotojo genus būsimoms bulių kartoms. Per pastaruosius 20 metų į areną išėjo apie 14 000 bulių, iš jų buvo atleista beveik dviem šimtams. Taigi laisve apdovanojami tikrai geriausieji.

Koridų istorijoje užregistruota per 500 matadorų mirčių, taigi kieno galimybės išgyventi arenoje didesnės – įvertinkite patys.

Akimirkos iš koridos pasirodymo Antekeros mieste 2019 metais.

Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka
Laimos Druknerytės / Virgenextra.lt nuotrauka

Laima Druknerytė – fotografė, keliautoja. Ispanijos pietuose esanti Andalūzija yra jos antrieji namai. Šis Pietų Ispanijos regionas garsus įspūdingais gamtos vaizdais, unikalia miestų ir miestelių architektūra, alyvuogių giraitėmis, kaitria saule, mėlynu dangumi, gardžiu maistu, puikiu alyvuogių aliejumi ir šiltais bei draugiškais žmonėmis. Jie L. Druknerytei padeda pažinti šio regiono kultūrą, virtuvę, tradicijas ir papročius. Puslapyje Virgenextra.lt fotografė pasakoja apie atrastą Andalūziją ir apie šio krašto ypač tyrą alyvuogių aliejų.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.