Oksfordo universiteto absolventė R. Giniūnaitė: mokslas ir religija papildo vienas kitą

Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas kviečia 10–12 klasių moksleivius dalyvauti esė konkurse „Religija ir mokslas: ar jie suderinami?“ Apie tai kalbamės su šio konkurso iniciatore ir organizatore dr. Rasa Giniūnaite.

Pašnekovė šiais metais apgynė matematinės biologijos daktaro laipsnį Oksfordo universitete, šiuo metu dirba Vilniaus ir Kauno technologijų universitetuose, taip pat vykdo projektą, skirtą skatinti moksleivius domėtis religijos ir mokslo sąsajomis.

Pirmiausia, kaip apibūdintum savo tikėjimą?

Aš pati esu katalikė, nes tikėjimas Dievu man padeda suvokti gyvenimo prasmę ir vertę. Ši prasmė yra gyvenimo kelionė Dievo link bei dvasinis tobulėjimas. Nuo vaikystės su šeima vaikščiodavau į bažnyčią, bet gilesnį tikėjimą atradau studijuodama universitete, kai pati sudvejojau, ar pasaulis ir mes nesame tiesiog dalelių rinkiniai.

Dvejones išsklaidyti padėjo perskaitytos knygos (ypač C. S. Lewiso), bendravimas su teologiją išmanančiais žmonėmis bei malda. Tikėjimas man padeda įprasminti mano mokslinius tyrimus. Juk žinojimas ir atradimai yra judėjimas tiesos link, o tiesa ir ateina iš Dievo.

Taip pat esi ir tiksliųjų mokslų atstovė…

Pasirinkau studijuoti matematiką, nes mane labai žavi jos tikslumas, aiškumas ir logiškumas. Taip pat man be galo įdomu suprasti mus supantį pasaulį: gamtą bei patį žmogų.

Matematinis gamtos aprašymas padeda giliau suprasti esminius mechanizmus ir dėsnius. Dėl šių priežasčių aš pasirinkau tyrinėti biologijos pasaulį naudojant matematinius metodus.

Organizuoji konkursą „Religija ir mokslas: ar jie suderinami?“ Kaip ir kada tau pačiai pradėjo rūpėti šis klausimas?

Studijuodama tiksliuosius mokslus universitete dažnai atsidurdavau situacijose, kai visi aplinkiniai žmonės vienpusiškai tikėdavo, kad egzistuoja tik materialus pasaulis, ir visą mūsų egzistenciją ateityje galės paaiškinti vien mokslas.

Pati nuo vaikystės su šeima vaikščiodavau į bažnyčią, tačiau iki universiteto daug nesigilinau į savo asmeninį santykį su Dievu. Studijuodama supratau, kad šį santykį reikia išsigryninti, paskyriau tam laiko tiek skaitydama įvairią literatūrą, tiek diskutuodama su teologiją išmanančiais žmonėmis bei atvirkščiai – aršiais ateistais. Šios paieškos paskatino susidomėti mokslo ir religijos suderinamumo klausimais.

Ir ką šiandien pati atsakytum į konkurso klausimą?

Aš manau, kad mokslas ir religija gali būti visiškai suderinami. Abu jie padeda pažinti mus supantį pasaulį. Mokslas atsako į klausimus „Kaip?“: kaip pasaulis sukurtas, kaip funkcionuoja žmogaus organizmas ar kiti gamtos dėsniai. Religija atsako į klausimus „Kodėl“: kodėl pasaulis buvo sukurtas, kodėl egzistuoja žmogus. Dėl to abi šios sritys papildo viena kitą ir abi reikalingos norint visapusiškai suvokti pasaulį.

Studijavai Oksfordo universitete. Kiek šios įstaigos aplinkoje yra skiriama dėmesio religijos klausimams? Ar jie rūpi studentams? Jeigu rūpi – ar tai labiau intelektinio pobūdžio svarstymai, ar sutikai ir nuoširdžiai tikinčiųjų, Dievo ieškančių žmonių? Ar vyksta kokie nors specialūs renginiai?

 Oksfordo universitete yra labai daug skirtingų bendruomenių, kurios rengia diskusijas, debatus bei konferencijas įvairiais klausimais. Religija – ne išimtis. Aš buvau nustebinta, kad vos ne kiekvieną semestro savaitės dieną vyksta nors po vieną renginį, susijusį su religijos tematika, pavyzdžiui, Tomo Akviniečio tekstų analizės vakarai, bioetikos diskusijos ar maldos vakarai.

Šie renginiai yra tikrai populiarūs, ir daugeliui dalyvaujančių studentų tai nėra tik intelektinio pobūdžio svarstymai – jie nuoširdžiai ir labai argumentuotai tiki į Dievą. Aišku, renginiai yra atviri visiems, ir smagu, kad ateina ir netikinčių žmonių, kurie paįvairina diskusijas ir pristato skirtingus požiūrius.

Universitetuose neretai iškeliamas klausimas, ar jiems dera turėti koplyčią, kapelionus, siūlyti religinio pobūdžio veiklą studentams. Svarstoma, jog tai galimai diskriminuoja netikinčius ar kitų tikėjimų studentus bei darbuotojus. Kokia tavo nuomonė šiuo klausimu? Kokia yra situacija Oksfordo universitete?

Oksfordo universitetas yra suskirstytas į koledžus, ir visi senesnieji koledžai turi savo koplyčias – tai buvo vienas iš esminių koledžo elementų. Dauguma koledžų turi savo kapelionus, kurie rūpinasi studentų dvasiniu gyvenimu ir siūlo įvairias religines veiklas. Niekas nekelia klausimo, ar šias veiklas reikėtų panaikinti, nes kiekvienas žmogus turi laisvą pasirinkimą jose dalyvauti arba ne. Aš pritariu, kad svarbu leisti kiekvienam žmogui atrasti ir puoselėti savo tikėjimą, ir teisinga aplinka bei veiklos universitete tam gali padėti.

Dauguma koledžų yra anglikoniški, yra keletas katalikiškų, tačiau daugumoje koledžų galima atrasti įvairių religijų sambūrių. Kartais kyla diskusijų dėl krikščionybės dominavimo kitų religijų atžvilgiu, pavyzdžiui, viename koledže prieš porą metų buvo svarstoma, ar palikti tik krikščionišką koplyčią, ar vietoj to įrengti maldos kambarį įvairių religijų atstovams.

Grįžai gyventi ir dirbti į Lietuvą. Kokios nuotaikos? Kuo šiuo metu užsiimi? Kaip tai siejasi su tavo studijomis?

Džiaugiuosi, kad grįžau. Šiuo metu dėstau Vilniaus universitete ir dirbu mokslinį darbą Kauno technologijos universitete. Moksliniai tyrimai vyksta kiek kitoje srityje nei mano doktorantūros studijų metu, bet pats darbas – panašaus pobūdžio.

Turbūt pažįsti ir daugiau tikinčių mokslininkų. Ar Lietuvoje vyksta kokie nors sambūriai, tarpusavio renginiai? Kas tikintiems arba tikėjimo klausimais besidomintiems jauniems mokslininkams padėtų stiprinti, sutvirtinti savo tikėjimą? Ar Bažnyčioje vykstančių iniciatyvų (rekolekcijų, kursų, mokymų ir kt.) pakanka?

Dar tik neseniai grįžau į Lietuvą, tai kol kas nesu susipažinusi su vietine tikinčių mokslininkų bendruomene. Žinau, kad yra Lietuvos katalikų mokslo akademija, universitetų bendruomenės, bet dar neteko su tais žmonėmis pabendrauti. Bažnyčiose Lietuvoje vyksta išties daug įvairių kursų, rekolekcijų, tačiau galbūt galėtų būti kiek daugiau intelektualinių diskusijų ar debatų.

Ar teko pačiai pabendrauti su Lietuvos moksleiviais? Kokių klausimų jiems dažniausiai kyla religijos, tikėjimo temomis?

Taip, esu pristačiusi savo pranešimą ir diskutavusi mokslo ir religijos tematika su vyresniųjų klasių moksleiviais įvairiose mokyklose. Man pasirodė, kad moksleiviai dažnai nemato prasmės bandyti gilintis ir kelti klausimų, ar vien tik mokslas gali paaiškinti mūsų egzistenciją ir pasaulį. Tikiuosi, jog organizuojamas konkursas paskatins moksleivius plačiau domėtis šiomis temomis.

Šią vasarą atstovavai Katalikų teologijos fakultetui tarptautiniuose mokymuose „Digitalization of Youth Work“ Armėnijoje. Buvo diskutuojama apie technologijų sukūrimą ir pritaikymą darbui su jaunimu. Kokių įžvalgų parsivežei iš ten? Kaip manai, ar Bažnyčia pakankamai „įdarbina“ technologijas jaunimo sielovadoje, krikščioniškajame ugdyme?

Manau, šiose srityse labai svarbu naudoti technologijas. Teisingas jų „įdarbinimas“ mums leidžia efektyviau bendradarbiauti, skleisti idėjas ir atvirai dalintis savo mintimis bei veiklomis. Viešnagės Armėnijoje metu sužinojau apie įvairias galimybes, kaip organizuojant kelių dienų idėjų generavimo ir vykdymo renginius (hakatonus) galima efektyviai panaudoti technologijas sprendžiant įvairias jaunimo problemas.

Esi ne vien konkurso iniciatorė, bet, kaip minėjai, taip pat vyksti į Lietuvos mokyklas ir vedi pamokas religijos ir mokslo tema. Ar gali trumpai pristatyti ir šią iniciatyvą? Kur kreiptis, jei mokyklos norėtų tave pakviesti į svečius?

Į mokyklas važiuoju norėdama pasidalinti savo įžvalgomis mokslo ir religijos tema bei skatinti moksleivius apie tai diskutuoti. Šis projektas yra remiamas Oksfordo universiteto projekto ,,New Horizons for Science and Religion in Central and Eastern Europe”. Mokyklos, kurios nori mane pasikviesti, gali kreiptis el. paštu [email protected]

Jeigu šiuo metu būtum moksleivė, kodėl tau pačiai būtų įdomu dalyvauti savo organizuojamame esė darbų konkurse?

Nes tai yra puiki galimybė pabendrauti ir padiskutuoti su įvairių sričių tikinčiais ekspertais – konkurso mentoriais. Taip pat šis konkursas yra puiki proga pačiam pasidomėti bei aiškiau suprasti savo pasaulėžiūrą bei nuomonę mokslo ir religijos suderinamumo klausimu.

Žinau, jog praeitą savaitę vykai į Oksfordo universitetą atsiimti savo diplomo. Tai kartu ir atsisveikinimas su universitetu bei studentiško gyvenimo etapu. Kokie yra trys dalykai, kurių labiausiai pasiilgsi iš gyvenimo Anglijoje, ir kokie trys dalykai, dėl ko smagiausia grįžti į Lietuvą?

Iš gyvenimo Anglijoje pasiilgsiu savo draugų, akademinės bendruomenės bei angliškos gamtos. O Lietuvoje džiaugiuosi artimaisiais, lietuviška gamta bei sava kultūra.

***

Esė konkurse šiais metais kviečiamos dalyvauti ne vien mokyklos, bet ir parapijos, katalikiškos ar visuomeninės organizacijos. Taip pat asmenys, besidomintys religijos ir įvairių mokslo disciplinų temomis, yra kviečiami tapti moksleivių mentoriais bei padėti jauniems žmonėms gilintis į šias temas. Taigi šį kartą susirungti tarpusavyje galės ir moksleiviai, ir mentoriai, ir moksleivių atstovaujamos institucijos ar organizacijos.

VDU Katalikų teologijos fakultetas kviečia nepraleisti šio intelektualinio nuotykio, o moksleivius – dar ir laimėti vertingą prizą. Visa informacija apie konkursą skelbiama tinklalapyje https://teologija.org/konkursas/.