2021 12 10

Giedrius Tamaševičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Orkestras, kuriame jau dešimt metų grojama su malonumu

VDU kamerinio orkestro nuotrauka

2011 m. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, buvo įkurtas kamerinis orkestras. Tai vienintelis profesionalus kamerinis orkestras Kauno mieste, suburtas norint ne tik plėsti klasikinės muzikos bei šiuolaikinių jos interpretacijų kultūrą laikinojoje sostinėje, bet ir tarptautiniu lygiu atstovauti Lietuvai, Kauno miestui bei universitetui, reprezentuoti juos užsienyje.

Kolektyvo repertuare ryški muzikos stilių ir žanrų įvairovė. Nenuvertindamas klasikinės muzikos reikšmės, orkestras visuomet atviras netikėtiems eksperimentams ir nesuderinamų dalykų derinimui, todėl nuolat drąsiai imasi naujų projektų, bendradarbiauja su visų meno sričių menininkais.

Jubiliejaus proga apie pirmąjį orkestro dešimtmetį ir apie gruodžio 16 d. įvyksiantį šventinį koncertą kalbėjomės su ilgamete orkestro vadove RITA BIELIAUSKAITE ir dirigentu VYTAUTU LUKOČIUMI.

Gerbiama Rita, kiek žinau, esate žmogus, buvęs prie VDU kamerinio orkestro ištakų, nuo ko gi prasidėjo ši istorija?

Rita Bieliauskaitė: Tai buvo studentų bendraminčių noras ką nors įsteigti Kaune. Ir studentai, ir tuometinis dėstytojas Robertas Bliškevičius šią mintį labai puoselėjo. Tuo metu visi mokėmės VDU Muzikos akademijoje, ir rektorius teigiamai įvertino iniciatyvą kurti dar vieną profesionalų kolektyvą.

Susibūrėme, pagrojome vieną kitą koncertą. O Kaunas tuo metu kamerinio orkestro neturėjo ir iki šiol kito tokio neturi, nes Kauno kameriniam orkestrui tapus simfoniniu ši niša liko tuščia. Taigi ją užėmėme, ir štai jau dešimt metų puoselėjame kamerinę muziką.

Kaip pavyko išlaikyti kolektyvo branduolį per visą dešimtmetį?

R. Bieliauskaitė: Orkestras žmonėms yra labai brangus. Žinot, vienas dalykas, kai ateini į naujo darbo vietą, kurioje kažkas jau dirbo, perimi viską, kas buvo, ir visai kas kita, kai pats kuri taisykles. Mes nuo pradžių patys sprendėme, ką daro blogai kiti orkestrai, kodėl nemiela į juos ateiti. Ir visą laiką siekėme, kad žmonės čia ateitų jausdami malonumą groti. Kad nebūtų kažkokio „privalau“.

Visą laiką sakau: jei nenorite, nespėjate, pervargote, viskas – ateis kas nors kitas. Čia ne tas kolektyvas, į kurį einama prisivertus ir susuktu veidu.

VDU kamerinio orkestro nuotrauka

Nuostabu, kad nuo pat įsikūrimo buvo skiriama tiek daug dėmesio sveikai aplinkai kurti.

R. Bieliauskaitė: Aš net magistro darbą parengiau apie sėkmingą kolektyvo funkcionavimą. Atlikau didelę muzikantų apklausą ir įsitikinau, kad ne pinigai viską lemia. Jų, aišku, reikia, tačiau meno žmonėms svarbūs ir kiti dalykai – savirealizacija ir tai, kur tu ateini. Juk groti tenka kartu su daugiau nei šešiolika žmonių, o visi yra menininkai, asmenybės. Šiek tiek gali skirtis ir muzikos supratimas. Reikia turėti daug tolerancijos, nes tarp žmonių gali kilti pykčių. Per eilinę repeticiją gali būti prieita prie karo padėties, jeigu nesistengsi būti tolerantiškas.

Į orkestrą ateinančius naujus, jaunus žmones taip pat reikia mokėti priimti.

R. Bieliauskaitė: Visą laiką sakau, kad mes nė vienas neatėjome viską mokėdamas ir suprasdamas. Jeigu jaunųjų nemokysime ir nepalaikysime, nebus kas mus pakeičia.

Jaunus muzikantus atsirenkame labai atidžiai. Muzikos akademijoje yra studentų simfoninis orkestras, kur jie mokosi groti orkestre. Pas mus paprastai ateina jau magistrantai, žinantys, kur atėjo. Jų didelis entuziazmas ir noras groti – esminis dalykas.

Ar didelis skirtumas, ką reiškia groti kameriniame ir simfoniniame orkestre?

R. Bieliauskaitė: Groti kameriniame orkestre gerokai sudėtingiau – tavęs niekas nedengia. Nėra pučiamųjų sekcijos, nėra mušamųjų. Ten nepasislėpsi, ir dirigentas labai greitai išgirs.

Koks orkestre dirigento vaidmuo?

R. Bieliauskaitė: Dirigentų pakeitėme ne vieną. Jeigu dirigentas neturi iniciatyvos, tai greitai pajunta ir orkestrantai. Tada noras veikti gali labai lengvai dingti. Šį dalyką reikia puoselėti. Dirigentui svarbu ne tik ateiti padiriguoti, bet ir padėti muzikantams pajusti meilę konkrečiam kūriniui. Juk ne visi jie būna gražūs. Vienam patinka Mozartas, kitam – kas nors romantiško, o groti reikia šiuolaikinį kūrinį ir daug darbo įdėti, krapštytis. Tokiais atvejais svarbu, kad visi būtų motyvuoti. Tada visiškai kitaip groji.

Juk žiūrėdamas orkestrų įrašus, matai ir žmonių veidus – ar jie čia savo noru, ar dėl finansinės gerovės. Motyvacija labai svarbi, kaip ir supratimas, kad reikia visokios muzikos, visokių koncertų, taip pat ir arenose. Kai muzikantai supranta, kodėl jie ten groja, kai juos gražiai priima, jaučiasi svarbūs. Atrodo – smulkmena, tačiau organizatoriai, kurie mano: „Susimokėsiu ir galėsiu elgtis bet kaip“, paskui tai ir gauna.

Šiais metais jau dešimtą kartą įvyko ir jūsų organizuojamas kamerinės muzikos festivalis „Avanti“. Papasakokite apie jį.

R. Bieliauskaitė: Kamerinės muzikos festivalis gimė turint mintį, kad nenorime groti vien tai, ko iš mūsų prašo užsakovai. O vienintelis būdas groti tai, ką nori pats, – tai rengti savo festivalį. Taip ir gimė idėja kartą per metus suorganizuoti penkių–septynių koncertų ciklą. Tai pat tai proga plėsti ryšius – ieškoti naujų kompozitorių, užsakyti naujų kūrinių, pasikviesti įvairių atlikėjų.

Gerbiamas maestro, kuo bus ypatingas gruodžio 16-osios koncertas?

Vytautas Lukočius: Jubiliejinis orkestro „Operos Gala“ koncertas – tai dovana VDU bendruomenei ir visiems VDU kamerinio orkestro draugams bei gerbėjams. Neabejotinai išskirtinė asmenybė šiame koncerte – sopranas iš Baltarusijos Margarita Levčuk. Tokio koloratūrinio soprano mes Lietuvoje neturime.

Svarbu, kad šalia profesionalios dainininkės karjeros ji tęsia ir aktyvią politinę, disidentinę veiklą. Jei apsilankytumėte jos paskyroje jutube, pamatytumėte, kiek daug ten dainuojamosios poezijos, šlagerių, kuriuose atvirai pašiepiamas batka.

Margarita Levčuk buvo Minsko teatro solistė, labai profesionali, sėkmingai ten darbavosi, bet vėliau stojo į Baltarusijos nacionalinio išsivadavimo pusę ir netgi buvo šešėlinės Baltarusijos vyriausybės užsienyje kultūros ministrė.

Jos dainų įrašai, kuriuose ji čiastuškų ritmu, savo rašytais tekstais su sarkazmu kritikuoja vadžią, sulaukia milijonų peržiūrų. Prieš porą metų ji buvo priversta bėgti iš Baltarusijos, nes kitaip būtų atsidūrusi kalėjime. Dabar ji glaudžiasi Vilniuje, tęsia karjerą Lietuvoje, mes jai irgi padedame. Teko vasarą kartu su ja koncertuoti įvairiuose festivaliuose. Vienos kelionės metu ji papasakojo, kad jeigu bent vieną jos vaizdo įrašą rastų pas kokį žmogų, jis būtų suimtas už tai, kad klausosi jos dainų.

Koncerte taip pat dainuos ir Tomas Pavilionis, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, vienas pagrindinių tenorų, jaunystėje pradėjęs karjerą su „el Fuego“.

Na, o programos pagrindinis akcentas yra opera. Garsiausios arijos suteiks dainininkams progą atskleisti visą savo meistriškumą, o klausytojams tai bus galimybė patirti užburiantį operos katarsį.

Operos dainininkė Margarita Levčuk. Juliaus Kalinsko / „BNS Foto“ nuotrauka
VDU kamerinio orkestro nuotrauka

Kelios orkestrantų mintys

„Meilę muzikai ir kultūrai arba jauti, arba ne. Tačiau kolektyvas, kuriame dirbi, jo žmonės, vadovai, solistai, vietos, kuriose koncertuoji, gali šį jausmą puoselėti arba slopinti. VDU kamerinis – puoselėja.“

„Man šiame orkestre patinka groti, nes jis yra mažas kamerinės sudėties kolektyvas, kiekvieno jo nario ir muzikavimas, ir pasisakymai yra girdimi. Grodama orkestre dešimt metų užaugau kaip žmogus ir įgijau daug patirties kaip atlikėja.“

„Manau, kad išlaikyti meilę muzikai, kultūrai ir būtent šiam kolektyvui padėjo jaunatviškas entuziazmas, užsidegimas ir noras tobulėti, įveikti naujus iššūkius, prisidėti prie įdomių projektų. Įvairiapusė veikla, koncertų įvairovė, kartu praleistas smagus laikas ir tikėjimas sėkme bei pasitikėjimas kolegomis sudėtingais laikotarpiais. Nuoširdus bendravimas ir už darbo ribų.“

Apie VDU kamerinį orkestrą

Per palyginti trumpą gyvavimo laikotarpį VDU kamerinis orkestras surengė daugiau nei 200 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo festivalyje „Euro-Mediterranean Youth Music Expo 2012“ Kipro Respublikoje, 2013 m. debiutavo prestižiniame Šlėzvigo–Holtenšteino festivalyje Vokietijoje – čia sužavėjo daugiatūkstantinę publiką.

2017 m. kolektyvas kartu su saksofonininku Liutauru Janušaičiu surengė gastroles Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pristatė kartu įrašytą L. Janušaičio kompaktinę ir vinilinę plokšteles „Two Different Sides“.

2019 m. VDU kamerinis orkestras pasirodė tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje „Salkhino palace camerata“ Sakartvele. Dalyvavo žymiausiuose Lietuvos tarptautiniuose muzikos festivaliuose: Pažaislio muzikos festivalyje, Kristupo vasaros festivalyje, šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, festivalyje „Operetė Kauno pilyje“, E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje, džiazo festivalyje „Broma Jazz“, M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje, festivalyje „Marijampolė Music Park“, Vilniaus kultūros naktyje ir kt.

Orkestras yra surengęs koncertų su žymiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais: Merūnu Vitulskiu, Liudu Mikalausku, Evelina Sašenko, Liutauru Janušaičiu, Sauliumi Petreikiu ir grupe, Verena Rein (sopranas, Vokietija), Jyotsna Srikanth (smuikas, Indija–Jungtinė Karalystė) ir Shadrachu Solomonu (fortepijonas, Indija), Alexander’u Paley (fortepijonas, JAV), Konstantinu Manajevu (violončelė, Rusija), grupe „Liūdni slibinai“, Kauno šokio teatru „Aura“, dalyvavo operų pastatymuose, videožaidimų muzikos projekte „GameOn Live“, grojo su kitais pripažintais ir dar kylančiais Kauno, Lietuvos bei užsienio talentais.

2013 m. VDU kamerinis orkestras išleido lietuvių kompozitorių kūrybos kompaktinę plokštelę „Ekspresija“, 2017 m. – Liutauro Janušaičio dvigubą kompaktinę ir vinilinę plokšteles „Two Different Sides“, 2020 m. – Kosto Smorigino kompaktinę ir vinilinę plokšteles, tais pačiais metais – meditacinės muzikos kompaktinę plokštelę „Infinity“, 2021 m. – orkestro dešimtmečio proga – lietuvių kompozitorių kūrybos kompaktinę plokštelę „Fraktalas“.

Orkestras organizuoja tarptautinį kamerinės muzikos festivalį „Avanti“, kuris šiemet įvyko 10-ą kartą. 2019 m. festivalis pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukvietė į vieną renginį profesionalius Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno kamerinius orkestrus.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien