Ortodokso A. Damicko knyga: dabar į angelus ir demonus žiūrėsime kur kas rimčiau

Rugpjūčio 16 d., antradienį, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyks susitikimas su Andrew Damicku – ortodoksų kunigu iš JAV, knygų ir tinklalaidžių autoriumi. Lietuvių kilmės dvasininkas savo protėvių žemėje lankysis pirmąkart, o reformatų bažnyčioje pristatys neseniai į lietuvių kalbą išverstą savo knygą.

Taip, renginys vyks pas reformatus, o ne tikėjimo brolius ortodoksus. Mat Antiochijos patriarchato atstovas A. Damickas atvyksta pašalinto iš kunigystės ortodokso Gintaro Jurgio Sungailos kvietimu, o Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovybė turi, švelniai sakant, nekokį požiūrį į buvusį savo dvasininką ir jo draugus. Belieka tik džiaugtis, kad metropolitas Inokentijus dar iki karo Ukrainoje bei įvykių Ortodoksų Bažnyčioje Lietuvoje pradžios suteikė palaiminimą knygos vertimui (vertė minėtasis G. Sungaila). O džiaugtis tikrai yra dėl ko.

„Kas yra Evangelija?“ – klausia kunigas A. Damickas savo naujausioje knygoje. Lietuviškasis pavadinimas skiriasi nuo ne tokio patrauklaus originalo: „Arise, O God: The Gospel of Christ’s Defeat of Demons, Sin, and Death“ („Pakilki, Dieve: Jėzaus pergalės prieš demonus, nuodėmę ir mirtį Evangelija“). Tačiau esmės tai nekeičia: jau pačioje knygos pradžioje autorius užduoda šį klausimą – žinoma, pažadėdamas jį galiausiai pats ir atsakyti.

Damickas apgailestauja, kad jo šalyje, JAV, Evangelijos žinia yra tapusi kone dar viena siūloma preke, tuo esą ypač užsiima protestantai: žiūrėk, turime tau nuostabių žinių, tik paklausyk! Tau reikia Jėzaus, jis išspręs visas tavo problemas! Šitaip Geroji Naujiena atsiduria šalia šampūno, automobilio draudimo ar kirpėjo paslaugų. O kai kas nors Evangeliją paskaito ir ji nepadaro taip išreklamuoto poveikio – jos daugiau nebeima į rankas.

Tad intriguodamas skaitytoją A. Damickas iš pradžių aprašo, kas nėra Evangelija, o kituose skyriuose – kas ji iš tiesų yra. Perskaitęs knygą, atsakymą gavau – jo nesakysiu, nes nenoriu jums gadinti skaitymo malonumo. O skaityti išties malonu: būdamas žodžio meistras, ortodoksų kunigas pateikia intriguojančią įžangą, įdomų, vaizdingą visos Išganymo istorijos pasakojimą (pradėdamas nuo Pradžios knygos, baigdamas Jėzumi Kristumi). Ir galiausiai – pabaiga su atsakymu, kas gi yra Evangelija. Atsakymas paprastas, bet nepigus, nepatogus, įpareigojantis.

Verta išskirti autoriaus dėmesį angeliškoms būtybėms. Kaip pastebi amerikietis, dažnam šiuolaikiniam krikščioniui angelai atrodo tartum tikėjimo priedas, kuris nelabai turi įtakos realiame gyvenime. Nuvertinti angelus „padeda“ ir jų salsvas vaizdavimas mene – mieli pūkuoti vaikučiai su sparnais. Tačiau, anot Damicko, gerieji ir puolę angelai yra neatsiejama tiek Senojo, tiek Naujojo Testamento tema.

Štai dalis Dievo angelų sukilo prieš savo Kūrėją – ir tapo demonais. Vienas iš jų gyvatės pavidalu įtikino Ievą nusižengti, dėl ko ji su vyru buvo priversti palikti Rojų, ir į žmoniją įsisuko mirtis. Demonai ir toliau nuolat kenkė žmonėms, juos kiršino. Dėl demonų veikimo pasaulyje atsirado stabmeldystė, kai, pasak Biblijos, tautos ėmė melstis savo angelams sargams ir pradėjo jiems tarnauti. Dėl to demonai Biblijoje vadinami „šio pasaulio valdovais“.

Demonai žemėje tiesiog siautėja, kol į sceną neįžengia Jėzus Kristus. Jis imasi pagrindinės užduoties: kaip pastebi Damickas, Jėzus iš žmonių išvaro demonus, naikina piktųjų dvasinių būtybių žemiškąją valdžią. Galiausiai, po gausybės stebuklų, jis savo prisikėlimu nugali patį didžiausią, gyvatės klastos iššauktą žmonijos priešą – mirtį.

Mūsų misija – prisijungti prie šio Gerojo Nugalėtojo ir jam giedančių angelų, nes dvasinė kova tebesitęsia: „Dievas pakilo – ir Jo priešai pakrikę bėga, nes yra Jo teisiami. Juos veja angeliškosios galybės, Dievo sūnūs, kurie Kristaus galia varo juos, atlikdami viso pasaulio egzorcizmą. O mes esame pakviesti prie jų prisijungti“, – minimoje knygoje rašo A. Damickas. Esame pakviesti tapti tartum angelais – o angelai Biblijoje taiko, kuria, vienija, šlovina Viešpatį. Ir Jie kiekvieną dieną kaunasi dėl mūsų sielų.

Toji mintis man primena vieną literatūros klasikos ištrauką: „Žiedų valdovo“ knygoje, trečioje dalyje, po Galios Žiedo sunaikinimo blogis iš pasaulio neišnyksta: hobitai, grįžę namo, priversti susidurti su likusiais gyvais orkais – ir juos nugalėti. Panašiai ir mums: karą Kristus jau laimėjo, liko tik pavieniai mūšiai.

Tad rekomenduoju knygą „Kas yra Evangelija?“. Ji pasižymi labai lengvai skaitomu stiliumi (G. Sungaila padarė gerą darbą, nepaisant kelių klaidelių), autorius sugeba sudėtingus dalykus perteikti vaizdingai ir suprantamai. Tiesą sakant, tai buvo viena maloniausiai perskaitytų knygų Evangelijos tema. Svarbu ir tai, kad skaitant šią knygą, galima geriau suprasti Šventąjį Raštą – nes A. Damickas pateikia konteksto, paaiškina, iš kur atsirado vienokia ar kitokia tikėjimo tradicija, ką ji reiškia.

Tiesa, perskaičius kyla klausimų dėl to, kaip ortodoksas supranta tarpreliginį dialogą ir ar toks išvis įmanomas, jeigu visos kitos pagoniškos ar kitokios „stabmeldiškos“ religijos, kaip jis teigia, tarnauja demonams. Palyginimui, katalikybė, žinoma, teigia, kad Jėzus Kristus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Kita vertus, Bažnyčios dokumentai kviečia kitose religijose pamatyti tai, kas yra gera ir dieviška. Tad kaip geriausia elgtis?

Ką gi, bus proga to gyvai paklausti paties autoriaus. Pirmąkart negalėjęs atvykti dėl netikėtai užpuolusio koronaviruso, dabar A. Damickas jau sveikais plaučiais galės įkvėpti to paties oro, kokiu kvėpavo jo prosenelis Antanas. O Lietuvon atvykstančio kunigo Damicko knyga galbūt lietuviams taps įkvėpimu paimti į rankas ir Knygų Knygą.