Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Padėkos vakaras „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjams

Kronikos bendradarbės. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka

2022-uosius Seimui paskelbus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais, tariame ačiū visiems, prisidėjusiems prie atkaklios kovos už žodžio ir tikėjimo laisvę sovietmečiu. Kronikos sumanytojai, bendradarbiai Lietuvoje ir anapus Atlanto prisiminti bei pagerbti iškilmingame padėkos vakare, kuris buvo surengtas Vilniuje, „Vaidilos“ teatre, per 50-ąjį Kronikos gimtadienį. Gegužės 8 dieną 22 val. jį transliuos Nacionalinė Lietuvos televizija.

Už kiekvieną Kronikos numerį dveji metai lagerio

1972 m. kovo 19 d. pogrindyje pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, dar tų pačių metų vasarą atsidūrė sovietų saugumo akiratyje. Kratos bei Kronikos leidėjų suėmimai, prasidėję 1973 metais, nesiliovė, tačiau kaip antausis okupantams buvo vis naujas pogrindinio leidinio numerio pasirodymas, su informacija, kas ir kokiomis aplinkybėmis aptiktas, už ką suimtas, tardytas ir baustas.

Kaip sako viena iš 2022 m. Laisvės premijos laureačių s. Bernadeta Mališkaitė SJE, Kronikos sėkmę lėmė visiška konspiracija – kuo mažiau žinoti, kuo mažiau kalbėti, kad suėmimo atveju negalėtum nieko išduoti.

Sesuo Bernadeta Mališkaitė SJE. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka

„Nebuvome ėję jokių konspiracijos mokslų, tad niekaip kitaip kaip stebuklu Kronikos leidybos negalėčiau pavadinti“, – taip yra sakęs ilgametis Kronikos redaktorius, kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Laidoje „Istorijos perimetrai“ žurnalistas Rimas Bružas dalinosi, kad kažkada su kardinolu S. Tamkevičiumi sėdėjo ir skaičiavo, kiek asmenų buvo suimta ir kokias bausmes, atėmimo terminus jie buvo gavę.

„Tuos metus sudėjome, padalinome iš Kronikos numerių skaičiaus ir gavome atsakymą, kad kiekvienas numeris jos leidėjams, rengėjams ir bendraautoriams kainavo apie dvejus metus lagerio. Maždaug tokia statistika. Jie gaudavo daugelį metų kalėjimo ir dar plius lagerio kur nors Sibire. Ką tai reiškia? Kad šie drąsūs žmonės būdavo kuo toliau izoliuojami nuo visuomenės, kad kuo labiau trūkinėtų pogrindinis tinklas ir žmonių nepasiektų tai, kas iš tiesų vyksta, kad žmonės nesužinotų tiesos“, – laidoje pasakojo R. Bružas.

Įveikusi geležinę uždangą

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pasiekė ne tik Vakarus, bet ir pateko ant tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano stalo, ją skaitė dabar jau šventuoju paskelbtas Jonas Paulius II. Kronikos viešinti sovietinio režimo nusikaltimai sklido po visą pasaulį, o tai, kad pramušė geležinę uždangą, buvo smūgis KGB. Pasiekusi kraštus anapus Atlanto, tiesa apie sovietų persekiojimus Lietuvoje ir kitose sovietų okupuotose valstybėse, skambėjo per radijo stotis, buvo verčiama į užsienio kalbas.

Kronikos bendruomenė. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka

1985 metų spalio 5 dieną „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ gavo „Baltijos laisvės“ (Baltic Freedom Award) apdovanojimą, kurį įteikė Baltic American Freedom League – BAFL. Šiuo apdovanojimu buvo įvertintos Kronikos pastangos remti sovietų okupuotų Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautų kovą už laisvę ir nepriklausomybę.

Bet bene didžiausias paradoksas, kad būtent KGB prisidėjo prie Kronikos istorinio palikimo išsaugojimo. Kratų metu kagėbistų paimtos fotojuostelės, spausdinimo mašinėlės ir net 90 autentiškų Kronikos numerių dabar yra saugomi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

Neatsiejama Lietuvos istorijos dalis

 Net 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti pogrindinio leidinio. Auštant Lietuvos nepriklausomybei, jis buvo uždarytas pačių leidėjų, nusprendus, kad Kronika savo misiją atliko.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, todėl, minint 50-tąjį Kronikos gimtadienį, „Vaidilos“ teatre, Vilniuje, buvo surengtas padėkos vakaras-koncertas. Kronikos žmonėms dėkota už Kronikos idėją, iniciatyvą ir pasiryžimą veikti, už drąsą ir negęstančią viltį. Už nematomą ir nenuilstamą darbą renginyje pagerbti ir tie Kronikos bendražygiai, kurie liko nematomi, neįvardinti, bet nenuilsdami rinko medžiagą, spausdino, platino, vertė Kroniką į kitas kalbas, finansiškai ar malda palaikė leidėjus.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka

Vakaro kulminacija tapo kardinolo Sigito Tamkevičiaus perskaitytas laiškas ateities kartoms.

„Krikščionys yra vilties žmonės, nes remiasi ne į save, bet į Dievą, todėl noriu padrąsinti visus, ypač jaunąją lietuvių kartą, kad nebijotų nelengvų dabarties iššūkių, su kuriais teks susidurti. Pasitikėkite Dievu panašiai kaip mes pasitikėjome juo gūdžiais sovietinės okupacijos metais. Kronikos istorija teikia viltį, kad, pasitikint Dievu, galima atsispirti bet kokiai prievartai ir išsaugoti tikrą laisvę, kuri remiasi tiesa bei meile žmogui. Linkiu dabarties ir ateitiems kartoms kurti savo gyvenimą remiantis istorijos egzaminą išlaikiusiomis amžinosiomis vertybėmis“, – savo laiške ateities kartoms rašo kardinolas Sigitas Tamkevičius.

„Vaidilos“ teatro scenoje Kronikos bendradarbius sveikino operos solistai Ieva Prudnikovaitė ir Liudas Mikalauskas, styginių kvartetas „Amber Quartet“, į kurį susibūrė smuiko virtuozai Vytautas Mikeliūnas ir Tadas Dešukas, altininkas Tomas Petrikis bei violončelininkė Onutė Švabauskaitė. Savo kūryba dalinosi vienas geriausių Lietuvos gitaristų, kompozitorius, muzikos prodiuseris bei aranžuotojas Martynas Kuliavas su grupe, dainavo Lietuvos jaunimo dienų choras ir jo solistai.

Ieva Prudnikovaitė. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka
50-tasis Kronikos gimtadienis (vakaro akimirka). Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka
Liudas Mikalauskas. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka
Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka

Padėkos vakarą rengė labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“ bei „Prior musica“, partneriai – Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Krašto apsaugos bei Kultūros ministerijos. Informacinis partneris – LRT. Renginio globėjas Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

Gegužės 8 d. 22 val. padėkos vakarą- koncertą „ Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai – 50“ galėsite pamatyti LRT Plius kanalu.

Fondas „Bažnyčios kronika“ yra pagrindinis jubiliejinių LKB kronikos metų iniciatorius ir koordinatorius. Fondo pavadinime glūdi užuomina į 1972 m. pradėtą leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Fondą 1998 metais įsteigė kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Apie kitus jubiliejinių „Kronikos“ metų įvykius galite sužinoti apsilankę fondo internetinėje svetainėje ir feisbuko puslapyje.

Reda Sopranaitė. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka
Kun. Edmundas Putrimas ir Gintė Damušytė. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka

 

Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka
Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka
Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka
Stanislovo Tatoraičio / Labdaros ir paramos fondo „Bažnyčios kronika“ nuotrauka

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien