Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 02 26

Uršulė Baltėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Pakalbėkime apie Vamzdį

Kęstučio Vanago / „BNS Foto“ nuotrauka

Šio kvietimo kontekstas – trečioji aktyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą diena.

Europos vadovai vis tariasi, kaip dar griežtinti sankcijas, jau ėmė siųsti karinę paramą Ukrainai. Vokietija pagaliau sutiko Rusiją atjungti nuo SWIFT, tačiau vis dar dideliu kiekiu importuoja dujas ir taip remia tironą, o paprašyta prisidėti prie Ukrainos gynybos karine technika, atsiuntė 5000 šalmų.

Šioje situacijoje svarbu žvelgti į priekį, kaip tai darė skulptorius Vladas Urbanavičius. Vamzdžio istorija kartojasi, nors ir kitame kontekste: štai ir vėl mitinguojame dėl Vamzdžio, vėl kožnas pilietis skaičiuoja Vamzdžio vertę, vėl Vamzdis apipinamas politika.

Pats menininkas, dar prieš 13 metų „Krantinės arkos“ projektu siekė „kad aktualūs (nūdienos estetinėmis kategorijomis išreiškiantys aplinkos prieštaras ir įtampas), ilgalaikiai meno kūriniai taptų šiuolaikiško, atviro permainoms ir tolerantiško požiūrių įvairovei miesto žymeniu. Ir neatsitiktinai pasirinkta skulptūros medžiaga – panaudoti seni iš žemės iškasti plieniniai dujotekio „Družba“ (rus. draugystė) vamzdžiai.“[1]

Dabar jau sunku be menininko pagalbos atsekti, ar politiško meno žinutė buvo intencionali, ar ją priskyrė kritikai, diskutuodami apie šį objektą. Apskritai tariant, menas gali užimti skirtingas politines pozicijas: būti tyčia politiškas; pats iš savęs būti neutralus, bet menininkui įsitraukiant į politiką siejamas su jo pažiūromis; bei būti apolitiškas, taip irgi parodant politinę poziciją. Juk kaip teigia muziejininkė Elona Lubytė: „Nesidomėjimas politika irgi yra politinė pozicija.“

Už šios apolitiškos pozicijos ir užsikabinu – prisipažinsiu, kad mielai svečiuojuosi Vokietijoje, mėgaujuosi jų patogios visuotinės gerovės kultūriniais vaisiais. Kadangi šiandien būtina kalbėti apie politiką (o geriausiai tai galiu išreikšti menu) siūlau surengti politiškai angažuotą menininį konkursą „Nusiųsk Vokietijai vamzdį“:

  • konkurso dalyviai įkvėpimo skatinami semtis prie „Krantinės arkos“ ar „Senukų“ santechnikos skyriuje;
  • apribojimų nėra: dalyvauti gali visi ir siųsti galima viską;
  • prie visų darbų prisegamas ir atgalinis adresas, kad autorius vėliau galėtų atgauti savo eksponatą (nepamirškime, kad dalyvavimas grupinėje parodoje užsienyje smarkiai pakelia eksponato vertę).

Šiuo ironišku raginimu prisidedu prie visuotinio šiandieninės viešumos politizavimo, nors ir absurdiškais, bet skausmingai geliančiais meno projektais, mitingais…

Išvados: šiandien verta kurti tik intencionaliai politišką meną (siekiant kuo tiksliau nuspėti ateitį); kalbėti apie vamzdžius, simboliškai būriuotis prie jų (ar vardan jų). O svarbiausia – atsiminti, kad ir mūsų šalyje dujų tiekėjas tas pats, kaip ir Vokietijoje. Taigi ir savo estetinį nepasitenkinimą viešais meno objektais ko gero vertėtų paversti politiniu nepasitenkinimu ir proga savo pačių valdžiai priminti, kad ragindami ir mitinguodami sėdime toje pačioje valtyje (ar, tiksliau tariant, dujotekyje).

[1] Iš „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ viešųjų erdvių humanizavimo programos projektų teikimo formos

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.