Pal. Anelis iš Pizos – Anglijos pranciškonų pradininkas

Iš pradžių Anelis buvo išsiųstas su misija steigti konventą Paryžiuje. Įkūręs studentų pranciškonų broliją, tapo jos vyresniuoju. 1224 m. šv. Pranciškus išsiuntė jį į Angliją kurti Anglijos pranciškonų provincijos; tuo metu jis buvo diakonas.

Kartu su Aneliu iškeliavo kiti aštuoni broliai. Ištikimai sekdami Pranciškaus pavyzdžiu, jie išvyko neturėdami pinigų. Net už jų persikėlimą į Doverį sumokėjo kito vienuolyno vienuoliai.

Pirmiausia broliai apsistojo Anglijoje, Kenterberyje. Keturi broliai išvyko į Londoną apsižiūrėti, kur galėtų apsistoti. Buvo 1224 m. žiema, jie kentė šaltį ir alkį. Tačiau niekas negalėjo nuslopinti jų džiaugsmo, ir jų paprastas pamaldumas, linksmumas bei entuziazmas netrukus pritraukė daug žmonių.

Kenterberio arkivyskupas, kalbėdamas apie jų atvykimą, pasakė: „Pas mane atėjo keli vienuoliai ir prisistatė kaip Pranciškaus iš Asyžiaus ordino atgailautojai, tačiau aš juos pavadinau Apaštalų ordinu.“

Broliai visur buvo sutinkami entuziastingai; sakoma, kad pal. Anelis buvo gerai pažįstamas ir su karaliumi Henriku III.

Brolių gretos sparčiai augo, tad jie Oksforde įkūrė konventą kartu su teologijos mokykla. Vėliau Kembridže įsteigė Teologijos fakultetą.

Anelis mirė būdamas 41 m., praėjus 11-ai metų po išsilaipinimo Doveryje, tačiau garsas apie jo šventumą greitai plito.

Buvo pasakojama, kad jis buvo taip atsidavęs neturtui, jog niekad nebūtų leidęs įsigyti daugiau žemės ar pastatyti didesnio būsto, nei minimaliai būtina. Jis griežtai laikėsi ordino regulos, nepaisydamas kai kurių brolių siekio ją sušvelninti. Visi konventai gyveno labai paprastai ir asketiškai, skirdami laiką maldai ir studijoms.

Nors Anelio sveikata ėmė šlubuoti, tačiau jis išsiruošė į Italiją. Pakeliui Oksforde mirė kovo 13 d. 1235 arba 1236 m. Jo kultą patvirtino popiežius Leonas XIII 1892 m.