Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Palaimintasis Stefanas Wyszyńskis ir jo vidurio kelias

Lenkijos piligrimai nešini kardinolo Stefano Wyszyńskio atvaizdu. EPA nuotrauka

Šį sekmadienį, rugsėjo 12 dieną, Varšuvoje palaimintuoju bus paskelbtas legendinis Lenkijos Bažnyčios primas kardinolas Stefanas Wyszyńskis.

Į Bažnyčios istoriją jis įėjo kaip žmogus, trisdešimt trejus metus išmintingai vairavęs Bažnyčios laivą Lenkijoje komunistų valdymo laikais ir tas, kuris pirmasis atpažino Karolio Wojtylos charizmą būtent Wyszyńskis, būdamas Liublino vyskupas, pakvietė Wojtyłą dėstyti universitete, o vėliau numatė jo paskyrimą vyskupu.

Tūkstantmečio primas

Stefanas Wyszyńskis gimė 1901 m., būdamas devynerių neteko mamos, o baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, sulaukęs šešiolikos, apsisprendė dėl kunigystės kelio. 1948 m. popiežiaus Pijaus XII sprendimu Wyszyńskis tapo Varšuvos ir Gniezno arkivyskupu ir visos Lenkijos bažnyčios primu. Šias pareigas jis ėjo iki pat mirties 1981-aisiais.

Karolis Wojtyła ir Stefanas Wyszyńskis 1970 m. EPA nuotrauka

Nepaisydamas komunistų valdžios spaudimo jis ne tik apgynė Bažnyčios teisę turėti vienuolijas, aktyviai imtis sielovados, leisti spaudą, rūpintis katalikų švietimu, bet ir prisidėjo prie šios šalies tikinčiųjų dvasinio atsinaujinimo. Ypač per devynerių metų noveną, skirtą pasitikti Lenkijos krikšto tūkstantmetį, minėtą 1966-aisiais. Kardinolas S. Wyszyńskis dalyvavo ir Vatikano II susirinkime, o po jo ėmėsi išmintingai įgyvendinti pagrindines jo idėjas. Paskutiniais gyvenimo metais, net ir būdamas pasiligojęs, jis kaip moralinis autoritetas rėmė ką tik užgimusį Solidarumo judėjimą ir, žinoma, su džiaugsmu priėmė Lenkijos aplankyti sugrįžusį popiežių Joną Paulių II, išpranašavusį artėjantį komunistinės valdžios žlugimą.

Atidėta beatifikacija ir ženklas iš dangaus

Stefano Wyszyńskio beatifikacijos iškilmės buvo numatytos 2020 metų birželio 7 d., tačiau jas teko atšaukti dėl pirmosios koronaviruso bangos. Šiais metais tiek iš Bažnyčios, tiek iš valstybės pusės pasirengta, kad gausių dalyvių sutrauksiančios pamaldos didžiulėje Dievo apvaizdos šventovėje, esančioje Varšuvos priemiestyje Vilanuve, galėtų įvykti saugiai laikantis nustatytų atstumų, o esant reikalui, susibūrus ir lauke.

Dangaus ženklu daugelis komentatorių laiko aplinkybę, kad metams atidėjus kardinolo Wyszyńskio beatifikaciją, rugsėjo 12 dieną drauge su Wyszyńskiu palaimintąja bus paskelbta ir sesuo Róża Czacka. Abu jie – būsimasis Gniezno ir Varšuvos arkivyskupas ir pranciškonių Kryžiaus tarnaičių kongregacijos įkūrėja susipažino dar II pasaulinio karo metais šalia Varšuvos esančioje Liaskų vietovieje, kur Róża Czacka vadovavo pagalbos neregiams centrui. Ji pati regėjimo neteko ankstyvoje jaunystėje ir šį įvykį priėmė kaip pašaukimo ženklą rūpintis neregiais. Wyszyńskis nuolat palaikė ryšius su šia Liaskų neregių bendruomene ir jos įkūrėja.

Ar Lenkijos visuomenė pasirengusi?

Vokietijos katalikų savaitraščio „Die Tagespost“ komentatorius Stefanas Meetschenas kelia klausimą, ar šių dienų Lenkijos visuomenė ir Bažnyčia yra tinkamai pasirengę beatifikacijos įvykiui. Atsakyti teigiamai į šį klausimą keblu dėl smarkiai išaugusios įtampos tarp vyriausybės ir opozicijos, tarp vakcinacijos priešininkų ir šalininkų, tarp ilgesingai žvelgiančiųjų į praeitį ir progresyvių modernistų.

Aktualu ir tai, kad Lenkijoje, kurioje kiekvienas mokinys itin artimai ir gyvai supažindinamas su didžiųjų valdovų gyvenimais, Wyszyńskį supa savotiškas mitologinis spindesys, dėl to jis žmonėms neatrodo labai artimas. Plataus susižavėjimo tokiam nuosaikiam vidurio kelio žmogui, koks neabejotinai buvo Wyszyńskis, veikiausiai neprideda ir tai, kad dalis tikinčiųjų šiandien yra smarkiai nutolusi kairėn, o kita – dešinėn.

Nelengva perprastį šį žmogų, kilusį iš Zuzelos kaimo, esančio už šimto kilometrų nuo Balstogės, apdovanotą, panašiai kaip ir šv. Jonas Niumanas, aristokratišku spindesiu. Wyszyńskis nesileidžia priskiriamas nė vienai kategorijai. Viena vertus, jis saugojo tautinę tradiciją, puoselėjo Marijos kultą ir bažnytines formas, kita vertus,  jam labai anksti ėmė rūpėti ir socialiniai klausimai, ir būtinos visuomenės reformos, kaip antai, moterų ir darbininkų teisės.

Taip, kaip ir Karolis Wojtyła, Wyszyńskis buvo įvaldęs ne tik rožinio bet ir žmogaus teisių vėrinį. Jis gyveno dabartyje, tikrovėje, o ne ideologinėse oro pilyse. Tai liudija ir gausybė nuotraukų, kuriose jį matome gamtoje, nerūpestingai besišypsantį, šalia gyvūnų ir augalų, regis, tokį tolimą sustingusiems ritualams. Tačiau susidūręs su rimtais iššūkiais, jis, kaip ir priklauso, prisiimdavo visą atsakomybę, net jei už tai komunistinėje spaudoje būdavo drabstomas purvais.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Būtų nuostabu, jei beatifikacijos dieną palaimintasis Stefanas Wyszyńskis šiuo metu kiek sutrikusiems keliaujančios Bažnyčios tikintiesiems atvertų taip reikalingą langą, primindamas: būkite natūralūs, būkite normalūs, laikykitės sveiko vidurio kelio. Jei taip įvyks, bus daug laimėta.  Ir ne taip svarbu, kiek tūkstančių žmonių sekmadienį dalyvaus pačiose beatifikacijos iškilmėse.