2020 07 29
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
Palaimintasis Teofilius ir jo pamotė Ona Matulionienė

Teofiliaus Matulionio motina Ona Juočepytė-Matulionienė (1855–1877) mirė, kai Teofiliui buvo ketveri.
Mama palaidota Alantos kapinėse. Po pusmečio tėvas Jurgis Matulionis (1833–1911) vedė kitą moterį – Oną Savickaitę-Matulionienę (1853–1939) iš Utenos krašto, Leliūnų kaimo. Jų dukrelė Grasilda Matulionytė gimė 1878 m. ir buvo pakrikštyta taip pat Alantoje (bažnyčios metrikai liudija, kad šios mergaitės krikšto motina buvo J. Matulionio velionės žmonos motina Juočepienė, t. y. Teofiliaus močiutė). Su pirmąja žmona tėvas Jurgis turėjo tris sūnus (Teofilius – antrasis), su antrąja – dar septynis vaikus.
Teofiliaus pamotė O. Matulionienė buvo labai rūpestinga moteris, mylėjusi ir auklėjusi visus 10 vaikų vienodai (tiesa, sūnelis Kazimieras mirė mažas). Matulionių giminės fotoarchyve yra O. Matulionienės figūrinis portretas su nepamainoma skarele. Nuotraukos reverse – kažkurio iš vaikų užrašas: Mūsų ramybė, 1923 m. Mamytė Ona nedarė jokio skirtumo tarp savų ir ne savo gimdytų. Visa tai ji įskiepijo ir Teofiliui. Matulioniams visi visiems buvo tikrieji. Tą liudija ir išlikę vyskupo laiškai, ir išsaugotos bei vis pasipildančios šeimos fotografijos, kai kurios – su vyskupo dedikacijomis broliams ir sesėms.
1936–1943 m. vyskupas T. Matulionis buvo Kauno seserų benediktinių kapelionas. Yra išlikusi iškalbinga geros kokybės nuotrauka, kur vysk. Teofilius kažkokios šventės proga į vienuolyno kiemą sukvietė bendrai nuotraukai 70 žmonių ((žr. knygoje Palaimintasis vyskupas kankinys TEOFILIUS MATULIONIS Blessed Bishop Martyr, 2019. 62–63 p.). Nors Vatikano II susirinkimas, demokratizavęs dvasininkų santykius su pasauliečiais, vyko gerokai vėliau (1962–1965), vysk. Teofilius jau anuomet savo šeimą – seserį, kelias brolienes ir svainį susodino pirmoje eilėje savo kairėje, o pamotę kartu su brolio Jeronimo uošve Julija Markevičiene – savo dešinėje, tarp kunigų. O sesutės vienuolės ir kiti svečiai – už jų nugarų.
2020 m. liepos viduryje teko lankytis Kaune pas pal. Teofiliaus dukterėčią Danutę Baruolytę-Meškinienę (g. 1932 m.). Ji parodė pluoštą vertingų, dar nematytų nuotraukų – su vyskupu ir savo tėvų – vyskupo sesers Elžbietos Matulionytės-Baruolienės (1895–1976) ir jos vyro – Lietuvos karininko Jono Baruolio (1894–1983) portretų. Vyskupo svainis J. Baruolis buvo kariuomenės ryšių bataliono pulkininkas leitenantas.



Bene įdomiausias iš nematytų nuotraukų yra kadras iš vyskupo pamotės Onos Matulionienės laidotuvių 1939 m., kurios įvyko Aukštosios Panemunės kapinėse, Matulionių šeimos kape. Nuotrauką padarė į laidotuves pakviesta studija Foto-Šuro Šančiai, kurios logotipinis įspaudas matyti dešiniajame apatiniame aprėminančio pasparto kampe.
T. Matulionis prie karsto stovi iškilmingai, su mitra ant galvos. Dešinėje vyskupo – laidotuvėse dalyvaujantys dvasininkai. Kairėje – Matulionių šeima: vyskupo sesuo Grasilda (tamsia skarele), brolis Jeronimas (karininko uniforma) su žmona Emilija. Prie patarnautojo su kamža – vyskupo sesuo Elžbieta, už jos – svainis J. Baruolis. Dar kairiau – iš Vilniaus atvykęs vyskupo brolis Antanas Matulionis. Bažnytinė palyda stovi su gedulinėmis vėliavomis. Priekyje tarp vaikų – ir nuotrauką išsaugojusi vyskupo dukterėčia Danutė.

Teofilius Matulionis palaimintuoju paskelbtas prieš trejus metus (2017 06 25), bet iki šiol kai kurios viešos vyskupo biografijos tebeskelbia, kad palaimintasis buvo našlaitis ir turėjo du brolius – ir viskas. Laikas ištaisyti ir klaidų nebekartoti.
Naujausi

Ukrainos prezidentas: popiežius remia ukrainiečius

Aktorius V. Anužis apie spektaklį „Tėtis“: „Viskas sudėta taip, kad priverstų žmogų mąstyti. Apie kitą žmogų“

Papiktinimai, atsiteisimas ir išgydymas

Neįmanoma išsaugoti genių, nesaugant jų buveinių

Paskutinis paminklas signatarui

Kuo nustebinti visko ragavusius tėčius? Trys išskirtinių mėsainių receptai

Italų rašytojas M. De Franchi: „Bergždžia apsimesti, kad blogis neegzistuoja“

Laikas prieš amžinybę

VDU kviečia į susitikimą su prof. Birute Galdikas

Psichoterapeutas E. Laurinaitis: pagyrimas – pagrindinis stimulas vaikui tobulėti

Tarp žurnalistų klausimų arkivysk. G. Grušui – ir dėl incidento su kun. K. Palikša Italijoje prieš daugiau kaip 10 metų
