2020 09 15

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Paroda „Apie šventąjį Jeronimą ir jo pasekėjus“

XVIII a. rankraštinio evangelyno Evangelijos pagal Morkų pradžia.
XVIII a. rankraštinio evangelyno Evangelijos pagal Morkų pradžia. LMA VB nuotrauka

Šiais metais sukanka 1600 metų nuo vieno iš Bažnyčios tėvų – šventojo Jeronimo mirties. Dažniausiai jis prisimenamas kaip Šventojo Rašto vertėjas į lotynų kalbą, yra paskelbtas dangiškuoju vertėjų globėju. Ta proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rugsėjo 15 – spalio 23 d. veiks paroda „Apie šventąjį Jeronimą ir jo pasekėjus“.

Paroda pradedama XV–XVII a. spausdintais šv. Jeronimo darbais. Knygomis norima atskleisti platesnį šventojo veiklos lauką: juk jis buvo ne tik Biblijos vertėjas, bet ir jos komentatorius, poleminių raštų prieš to meto klaidatikius, laiškų, kitų veikalų autorius. Knygose matomos iliustracijos leidžia atpažinti kai kurias populiarias hagiografines su jo gyvenimu susijusias istorijas.

Ne tik iki spaudos išradimo XV amžiuje, bet ir po jo Šventasis Raštas buvo perrašinėjamas ranka. Parodoje bus galima pamatyti Senojo Testamento Penkiaknygės ritinį, stačiatikių evangelynų, iš kurių vienas – Nobelio – šiemet švenčia 500 metų jubiliejų. Šios knygos atskleidžia Šventojo Rašto, skaityto Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kalbų ir formų įvairovę, kurią dar išplečia spausdintos Biblijos lotynų, lenkų, lietuvių kalbomis.

XIII a. rankraštinės šv. Jeronimo Biblijos pirmasis puslapis
XIII a. rankraštinės šv. Jeronimo Biblijos pirmasis puslapis, puoštas miniatiūra, vaizduojančia rašantį šv. Jeronimą. LMA VB nuotrauka

Seniausios iš parodoje rodomų spausdintų Biblijų – inkunabulai – XV a. II p. knygos lotynų ir čekų kalbomis. XVI–XVII a. dar labiau suaktyvėjo jų spausdinimas įvairiomis liaudies kalbomis siekiant, kad Šventąjį Raštą galėtų skaityti mažiau išsilavinę, originalo kalbų (lotynų, graikų ar hebrajų) nemokantys krikščionys. Dalis iš šių knygų buvo ypač gausiai iliustruotos. Graviūromis buvo siekiama ne tik papuošti tekstą, bet ir suteikti papildomos informacijos apie tai, kaip atrodė Šventoji Žemė ir Jeruzalė Biblijoje aprašomų įvykių laikais, kaip atrodė Nojaus arka, Jeruzalės šventykla. Dalį iš šių vaizdų taip pat bus galima pamatyti parodoje. Nepamirštami ir Mozės atvaizdai. Juk būtent šv. Jeronimui dėl jo padarytos vertimo klaidos turime dėkoti už tai, kad galime grožėtis įspūdingais raguotą Mozę vaizduojančiais meno kūriniais.

Čekiškos Biblijos Pradžios knygos pradžia
Čekiškos Biblijos Pradžios knygos pradžia (Praha, 1557). LMA VB nuotrauka

Lietuviškos Šventojo Rašto knygos daug kuklesnės, mažiau išpuoštos. Puošnumu iš jų išsiskiria 1653 m. Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangomis parengta Brastos Biblija lenkų kalba. Nors visos Biblijos lietuvių kalba teko laukti iki XVIII amžiaus, bet parodoje eksponuojamos knygos rodo daug ilgesnę atskirų Šventojo Rašto tekstų vertimo istoriją. Juk jau pirmojoje knygoje lietuvių kalba – Martyno Mažvydo katekizme – būta dviejų psalmių. Taip pat rodoma su vertimais į lietuvių kalbą susijusių knygų – pirmųjų žodynų, gramatikų.

Brastos (Radvilų) Biblijos iliustruotas antraštinis lapas
Brastos (Radvilų) Biblijos iliustruotas antraštinis lapas (1563). LMA VB nuotrauka

Parodoje prisimenami ir šiuolaikiniai šv. Jeronimo sekėjai. Nuo 2005 metų už geriausius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus Lietuvoje skiriama šv. Jeronimo premija. Geriausių Lietuvos vertėjų darbais ir baigiama paroda.

Informacija apie ekskursijas po parodą bus skelbiama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos facebook paskyroje. Dėl asmeninių ekskursijų grupėms (ne mažesnėms kaip 5 asmenų) kviečiame kreiptis elektroniniu paštu [email protected]

Informaciją parengė parodos autorė Agnė Zemkajutė, LMA VB Retų spaudinių skyriaus bibliografė

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.