2020 07 21

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“

Johanno Walterio paveikslas
Johann Walter (1869–1932). Valstiečių mergaitė. Apie 1904. Latvijos nacionalinio dailės muziejaus nuotrauka

Nuo liepos 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatoma paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, atverianti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Baltijos šalių dailės aukso fondą.

Parodoje eksponuojami 36 iškiliausių Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų kūriniai, tarp jų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ferdinando Ruščico, Petro Kalpoko, Antano Vivulskio, Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Janio Rozentālio, Vilhelmo Purvīčio, Johanno Walterio, Pēterio Krastiņšo, Emīlijos Gruzītės, Kristjano Raudo, Konrado Mägi, Nikolai’aus Triiko, Oskaro Kalliso, Peeto Areno darbai. Tai 126 unikalūs tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniai bei reti to laikmečio leidiniai.

Parodą kuravo žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe‘as Rapetti (Prancūzija). Pirmą kartą ji buvo eksponuota 2018 m. Orsė muziejuje Paryžiuje, minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį. Prancūzijoje ją aplankė per 230 tūkstančių žiūrovų. Tais pačiais metais paroda buvo perkelta į KUMU muziejų Taline, o 2020 m., minint Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, ji eksponuojama Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje ir Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje.

Simbolizmas – tai tarptautinė meno srovė, skirtinguose kraštuose įgavusi savitų bruožų. Išskirtinis Baltijos šalių simbolizmo dailės aspektas yra jo sąsajos su nacionalinio romantizmo idėjomis. Baltijos dailininkai iš Vakarų Europos perėmė kūrybos laisvės sampratą ir tikėjimą meno galia išreikšti žmogaus dvasines gelmes, o atsigręždami į savo šalių istoriją bei ilgametes tradicijas, sukūrė tvirtą pagrindą tolimesniems ieškojimams. Skolindamiesi motyvus iš folkloro, legendų, mitologijos, tapydami gamtos virsmus liudijančius gimtinės peizažus, menininkai kūrė alternatyvią simbolinę realybę, kuri dažnai nešdavo ir politinį krūvį.

Rengiant šią parodą, bendradarbiavo penki muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Estijos dailės muziejus, Orsė ir Oranžeri muziejus – bei Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2020 m. spalio 11 d.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, BTA Viena Insurance Group, Exterus / Fundermax. Partneriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Estijos Respublikos kultūros ministerija, Prancūzų institutas Lietuvoje, Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministerija, Prancūzijos ambasada Lietuvoje, LRT. Informacinis rėmėjas: JC Decaux.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus informacija