2020 10 04
Vidutinis skaitymo laikas:
Paroda „Petras Repšys: darbai“ ir naujausio dailininko kūrinio – bareljefo „Lietuvos krikštas“ – pristatymas

Spalio 7 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma nauja paroda „Petras Repšys: darbai“. Tai pirmoji retrospektyvinė šio autoriaus paroda, apžvelgianti visą P. Repšio kūrybos laikotarpį.
Neseniai 80-metį pasitikęs menininkas parodoje pristatys ir naujausią savo darbą – trisdešimt metų kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“, kuris buvo sumanytas kaip pirmas P. Repšio kūrinys, skirtas Bažnyčiai.
„Petras Repšys: darbai“ pirmoji P. Repšio kūrybos apžvalga, nepaisant, kad dailininkas jau senokai pripažintas modernizmo klasiku ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Pasakojimo ašis – dailininkas ir istorija. Turima omenyje ne tik Lietuvos valstybės ir jos piliečių istorija, bet ir paties dailininko bei jo artimųjų gyvenimo pasakojimas. Istorija persmelkusi visą P. Repšio kūrybą, o mikro ir makro naratyvai joje neatsiejami.
Parodą įrėmina du kūriniai: nedidelis ofortas „Verpetas“ (1992), vaizduojantis vaikino pakaušį su it plaukų sūkurys į vieną centrą eilėmis sueinančiomis mintimis, ir bareljefas „Lietuvos krikštas“ (2020) – naujausias, ilgų kruopštaus darbo metų pareikalavęs kūrinys. Jie simboliškai įkūnija patį kūrybos procesą, kuris, užsimezgęs galvoje kirbančiose mintyse, menininko rankose išauga į tvarioje medžiagoje įkūnytus artikuliuotos formos atvaizdus.

Parodos paantraštę „Darbai“ sugalvojo pats dailininkas, pabrėždamas, kiek daug rankų darbo, laiko, fizinių ir psichinių jėgų, amatininkiško kruopštumo ir sumanumo sudėjo į savo kūrinius.
P. Repšys niekada nevaizdavo ir nevaizduoja nieko, kas priešinga jo įsitikinimams, pagrįstiems gilia pagarba ir meile savo šaliai, jos žmonėms, kultūrai, kalbai, praeičiai ir ateičiai. Lietuva jam – krikščioniškųjų Vakarų kūdikis, kartu – nepaprastai įdomi spalvingos pasaulio visumos dalis.
Būna, kad dailininkas susimąsto apie savo šalį ir kaip apie dieviškosios Kūrinijos dalelę, o būna, kad bravūriškai neria į jį linksminančią ar piktinančią kasdienybę. Tuomet jau ne kaip istorikas, bet kaip filosofas savo vaizdiniais primena, kad tai, kas amžina ir laikina, tauru ir vulgaru, gera ir bloga, – visuomet esti greta, kad ir kaip mes norėtumėm šią tvarką pakeisti. Toks požiūris nepalieka vietos banalumui, nes skatina už kiekvieno žmogaus, daikto ar įvykio pamatyti amžių šešėlį, primena, kad žmogaus prigimtis ir santykis su pasauliu iš esmės nekinta.
Parodos kuratorė – Giedrė Jankevičiūtė.
Naujausio menininko kūrinio ir parodos pristatymas vyks spalio 7 d. 11 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1. Planuojama, kad kūrinio pristatyme dalyvaus Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė, menininkas Petras Repšys, menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija
Naujausi

Sekmadienio meditacija. Kur išties mūsų lobis?

Šeimininko vainikas budintiems

„Kosminis“ viešbutis ir V. Beigos devyni mėnesiai Konge

Nemuno charakterio beieškant: Darsūniškis

Kodėl Rusija okupuotoms teritorijoms pažymėti naudoja senas Lenino statulas?

Šventumo estetika. Atsimainęs ir gydantis Kristus

Kelias, kurį turiu nueiti

Laiškai iš kaimo. Karščiausias vasaros įsiūtis – kova su invaziniais erškėčiais

S. Ševčukas: jie ne tik griauna mūsų šalį, bet žlugdo ir savo visuomenę

Kodėl Dievas suteikė žmogui laisvą valią skleisti blogį? O. Arestovičiaus psichologijos ir filosofijos patarimai

Alkio ilgesys
