2021 11 22

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Paroda „Štai žvaigždė! Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Scena „Bėgimas į Egiptą“ iš vienos Miuncheno prakartėlių (Miunchenas, XIX a.; kraštovaizdis: Thomas Huberis, 2016 m.; medis, tekstilė, raižymas, drožyba). Ernsto von Siemenso meno fondo eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka

Lapkričio 27 d., šeštadienį, 15 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks parodos „Štai žvaigždė! Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“ atidarymas.

Atidarymo renginyje dalyvaus parodos kuratoriai: Kamilė Jagėlienė ir Steffenas Menschas, taip pat Freisingo Diecezinio ir Bažnytinio paveldo muziejų vadovai: dr. Christophas Kürzederis ir dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis ir kunigas Julius Sasnauskas OFM. Po pristatymo vyks ekskursija po parodą.

Bažnytinio paveldo muziejaus ir Freisingo Diecezinio muziejaus (Bavarija, Vokietija) parodoje eksponuojami 29 objektai, atkeliavę iš muziejų saugyklų, bažnyčių, privačių kolekcijų (20 iš Vokietijos, 9 – iš Lietuvos). Paroda pristato Jėzaus Gimimo scenos vaizdavimo tradicijas Alpių regione ir Lietuvoje. Seniausi XIV a. siekiantys meistrų dirbtuvėse kurti reljefai, paveikslai, prakartėlės ir skulptūros pasižymi simboliniais ikonografiniais akcentais, profesionalių menininkų ir šiuolaikiniai darbai atskleidžia temos interpretacijų įvairovę.

Parodos ašis – įspūdingo dydžio, šimtus figūrėlių turinčios, dešimtmečiais pildytos ir plėstos bavariškos ir tirolietiškos prakartėlės, skirtos įvietinti Išganytojo gimimo įvykį, jį perkeliant į žiūrovų tėvynę. Stiprų pasišventimą Kūdikėliui Jėzui, egzistavusį Pietų Vokietijoje, perteikia iš seserų uršuliečių kongregacijos vienuolyno Landshute, Bavarijoje, atkeliavusios skulptūrėlės. Prieš stodamos į vienuolyną, novicės jas gaudavo kaip dovanas iš artimųjų. Tokios prabangiais rūbais ir papuošalais puoštos skulptūrėlės buvo vadinamos paguodukais, nes turėjo padėti būsimoms vienuolėms ištverti išsiskyrimo su šeima skausmą.

Parodoje pristatomas seniausias gotikinės plastikos kūrinys Lietuvoje – reljefinės dramblio kaulo plokštelės su išdrožinėtomis evangelinėmis scenomis, vienoje iš jų – ir seniausia Jėzaus Gimimo scena mūsų šalyje. Rodoma tarp negausiai išlikusių medinių tradicinių lietuviškų prakartėlių senumu, nuotaikingu originalumu ir meniškumu išsiskirianti XVIII a. pab.–XIX a. Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčios prakartėlė. Parodoje eksponuojama mažiausia pasaulyje – trečdalio milimetro dydžio – VGTU „Linkmenų fabriko“ ir partnerių nanoprakartėlė. 

Kūdikėlis Jėzus su degančia širdimi iš Landshuto (Žemutinė Bavarija) seserų uršuliečių kongregacijos vienuolyno Pietų Vokietijoje (XVIII a. vid., medis, stiklas, tekstilė, drožyba, raižymas). Freisingo Diecezinio muziejaus eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Miuncheno prakartėlė (Miunchenas, XIX a.; kraštovaizdis: Thomas Huberis, 2016 m.; medis, tekstilė, raižymas, drožyba). Ernsto von Siemenso meno fondo eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Prakartėlė (Tirolis, XIX a. I p.; figūros: George’as ir Felixas Halleriai, kraštovaizdis ir fonas: Ferdinandas Dörfleris ir Karlas Witti, 2013 m.; popierius, guašas). Freisingo Diecezinio muziejaus eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka

Kristaus gimimas – vienas svarbiausių įvykių krikščioniškoje liturgijoje. Šv. Kalėdos figūrinį pavidalą įgijo IV a. krikščioniškuose sarkofaguose, tačiau ypatingą reikšmę joms suteikė šv. Pranciškus Asyžietis (apie 1181/1182–1226). Trokšdamas tiesiogiai išgyventi Kūdikėlio Jėzaus gimimo džiaugsmą, Dievo žmogiškumą padaryti visiems atpažįstamą, 1223 m. šv. Kalėdų naktį Grečo miestelyje, Italijoje, šv. Pranciškus teatrališkos inscenizacijos būdu oloje atkūrė Gimimo sceną. Ši šventė tarsi iš naujo buvo padovanota tikintiesiems, atsirado gražiausias šv. Kalėdų paprotys – prakartėlių kūrimas ir statymas bažnyčiose ir miestų aikštėse. 

Ilgainiui pranciškoniška prakartėlių tradicija paplito po Europą. XVI a. pab. prakartėlės imtos kurti Pietų Vokietijoje. Vėliau prisidėjo jėzuitai, XVII a. pr. bažnytinėje ir vienuolijų aplinkoje aktyviai siekę skleisti tikėjimą per pojūčius. Įsigalėjus Apšvietos idėjoms, kritikuotos barokinio pamaldumo praktikos, taip pat ir prakartėlių statymo būtinybė. 1782 m. Austrijos imperatoriui Juozapui II uždraudus prakartėles, jos iš bažnyčių persikėlė į privačius namus. Šis fenomenas po kelerių metų pasiekė Bavariją. Alpių regione XIX a. taip išsivystė ypatinga, savarankiška, iki šių dienų gyvuojanti prakartėlių kultūra. 

Lietuvoje Gimimo scenos vaizdavimas atsirado su krikščionybe, prakartėlių statymo tradicija įsitvirtino suklestėjus vienuolijoms. Pranciškonai, kuriais greitai pasekė dominikonai ir jėzuitai, paskleidė paprotį kasmet bažnyčiose atvaizduoti Kristaus gimimą, kaip tą naktį buvo padaryta Grečo miestelyje. Iš Alpių regiono į Lietuvą atkeliaudavo medinės, vėliau ir gipsinės tradicinėmis tapusios figūros: Marija, Juozapas, Kūdikis, asilas ir jautis, piemenys, Išminčiai, kurie kartu su kulisais sudarydavo prakartėlės kompoziciją. Prakartėles, įkvėpti įvežtinių pavyzdžių, droždavo ir vietos dievdirbiai. Šis žanras buvo beveik išimtinai bažnytinis. Sovietmečiu jis neturėjo galimybės plėtotis, toliau buvo palaikomas tik vietos meistrų. Atgimus Lietuvai prakartėlių kūrimas atsinaujino. Šiandien per šv. Kalėdas jas galima išvysti ne tik bažnyčiose, bet ir miestų aikštėse, privačioje aplinkoje.

Jėzaus gimimas (Pietų Vokietija, apie 1520 m., medis, raižymas, drožyba). Freisingo Diecezinio muziejaus eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Reljefai su Kristaus gimimo ir kančios scenomis (Prancūzija (?), XIV a. II p., dramblio kaulas, drožyba). Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Augustinas Aloisas Probstas ir Josefas Benediktas Probstas, „Vestuvės Kanoje“ (Tirolis, apie 1800 m.
, medis, raižymas, drožyba). Freisingo Diecezinio muziejaus eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Giner šeima, „Dvylikametis Jėzus šventykloje“ (Tirolis, apie 1800 m., medis, raižymas, drožyba). Freisingo Diecezinio muziejaus eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Relikvijorius su Kūdikėliu Jėzumi iš Landshuto (Žemutinė Bavarija) seserų uršuliečių kongregacijos vienuolyno Pietų Vokietijoje (XVIII a. III trečdal., medis, stiklas, tekstilė, drožyba, raižymas). 
Freisingo Diecezinio muziejaus eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Miuncheno prakartėlė (Miunchenas, XIX a.; kraštovaizdis: Thomas Huberis, 2016 m.; medis, tekstilė, raižymas, drožyba). Ernsto von Siemenso meno fondo eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Miuncheno prakartėlė (Miunchenas, XIX a.; kraštovaizdis: Thomas Huberis, 2016 m.; medis, tekstilė, raižymas, drožyba). Ernsto von Siemenso meno fondo eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Skulptūra iš Miuncheno prakartėlės (Miunchenas, XIX a.; kraštovaizdis: Thomas Huberis, 2016 m.; medis, tekstilė, raižymas, drožyba). Ernsto von Siemenso meno fondo eksponatas. Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka
Parodos „Štai žvaigždė! Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“ plakatas

Paroda veiks iki 2022 m. sausio 29 d.

Įėjimas su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu. Būtina išankstinė registracija. Siekiant užtikrinti saugumą, renginio lankytojų prašome prieš atvykstant įsivertinti sveikatos būklę, dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.

Gruodžio 1, 8, 15, 22, 29 d. ir sausio 5 d. 18 val., gruodžio 4, 11, 18 d. 14 ir 16 val. ir gruodžio 26 d. 12, 14, 16 val. vyks ekskursijos po parodą. Gruodžio 4 d. ir sausio 8 d. 12 val. vyks šeimų edukacija „Štai žvaigždė!“. Bilietus į ekskursiją galima įsigyti muziejaus kasoje arba „Paysera Tickets“ sistemoje.  

Parodos kuratoriai: Kamilė Jagėlienė, Steffenas Menschas. Konsultantė – Skirmantė Smilingytė-Žeimienė. Koordinatorės: Violeta Indriūnienė, Indraja Kubilytė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Vidmantė Narvidaitė, Rita Pauliukevičiūtė, Livija Salickienė, Sandra Stonytė. Architektė – Ieva Cicėnaitė. Dizainerė – Laura Varžgalytė. 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, UAB Restauracijos ir statybos trestas.

Informaciniai rėmėjai: Bernardinai.lt, Lietuvos kultūros institutas, „Vilnius 700“, UAB „JCDecaux Lietuva“, UAB „Media Traffic“, žurnalas „IQ“.

Parodos rengėjai dėkoja: Gruzdžių Švč. Trejybės parapijai, Kauno arkivyskupijai, Kauno arkivyskupijos muziejui, Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijai, Lietuvos nacionaliniam muziejui, kun. Juliui Sasnauskui OFM, Šiaulių vyskupijai, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės parapijai, Vilkaviškio vyskupijai.

Renginys yra www.700vilnius.lt ir „Kalėdos sostinėje 2021“ programos dalis.

Daugiau informacijos ir registracija į parodos atidarymą tel. +370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt.

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu