Pas Viešpatį iškeliavo prof. Adolfas Laimutis Telksnys

Prof. Adolfas Laimutis Telksnys. Andriaus Ufarto / „BNS Foto“ nuotrauka

Eidamas 92-uosius metus mirė Adolfas Laimutis Telksnys – vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, vizionierius, katalikas. Apie šią netektį savo feisbuko paskyroje pranešė VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas.

„Atsiminsime Jį kaip visada optimistišką draugiškai bendraujantį įžvalgų novatorių, sugebantį rasti sprendimus sudėtingiausiose situacijose, užkrečiantį ir kitus siekti, įgyvendinti pažangiausias mokslo, technologijų naujoves Lietuvoje“, – rašoma instituto pranešime.

Užuojautą pareiškęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia profesoriaus nuopelnus šalies raidai: „Lietuvos pirmavimas pasaulyje ir didžiavimasis greitaeigiu internetu būtų neįmanomas be mokslininko ir vizionieriaus A. L. Telksnio. Akademikas dalyvavo ir inicijavo vienus didžiausių informacinių technologijų plėtros projektų mūsų šalyje.

Profesoriaus pavyzdys mums primena, kiek svarbi valstybės raidai gali būti telkianti ir vizionieriška asmenybė, kurią šiandien, deja, praradome, tačiau kurios atminimas ir nuveikti darbai su mumis bus kiekvieną dieną.“

Šviesaus atminimo mokslininkas buvo praktikuojantis katalikas, kiekvieną sekmadienį dalyvaudavęs šv. Mišiose Vilniaus katedroje.

Kairėje profesoriaus Laimučio Telksnio rankoje – 16 MB talpos atminties cilindras iš 7-ojo dešimtmečio skaičiavimo mašinos. Dešinėje rankoje – dabar naudojamas 16 GB atminties raktas, „talpinantis“ 1000 tokių cilindrų. Jono Petronio / vdu.lt nuotrauka

Per visą gyvenimą A. L. Telksnys parašė daugiau nei 180 mokslinių straipsnių, sukūrė 6 išradimus. 2008 m. su kolegomis pelnė Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Informacinės technologijos lietuvių kalbai ir kultūrai (1995–2007 m.)“. Profesorius apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu, o 2021 m. jam įteiktas ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžius.

Inžinierius elektrotechnikas, informatikas, kibernetikas A. L. Telksnys didžiausio populiarumo netikėtai sulaukė 2017 m., kai jo studentai internete išplatino 1968 m. sausio mėn. laikraščio „Tiesa“ iškarpą su mokslininko straipsniu „Informeris vietoj laikrodžio“. Savo tekste tuometinis LSSR mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas taikliai nuspėjo… 2017 metus su internetu, išmaniaisiais laikrodžiais ir telefonais, jutubu, elektroninėmis parduotuvėmis bei kitomis technologijomis, kurias ano meto Sovietų Sąjungos gyventojams turėjo būti sunkoka net įsivaizduoti.

Pavyzdžiui, štai ką mokslininkas rašė apie „automatinę biblioteką“, kurią šiandien vadiname „Google“ ar kitomis paieškos sistemomis: „Norėdamas sužinoti, kas pasaulyje parašyta tuo ar kitu mokslo ar technologijos klausimu, arba gauti kokių nors kitų duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais.“

Adolfo Laimučio Telksnio vizionieriškas straipsnis laikraštyje „Tiesa“, 1968 m. Vdu.lt nuotrauka

1930 m. lapkričio 24-ąją Runionyse (Utenos apskr.) gimęs Adolfas Laimutis Telksnys 1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1953–1957 m. dirbo Lietuvos projektavimo institute, 1959–1965 m. Specialaus konstravimo biuro prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyriausiasis inžinierius, nuo 1965 dirbo Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute (iki 2018 veikė kitais pavadinimais).

1990–2010 m. Atpažinimo procesų skyriaus vadovas, 1967–1993 m. dar ir direktoriaus pavaduotojas, 1994 m. UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovas, nuo 1993 m. dėstė ir Vytauto Didžiojo universitete; profesorius (1977). Nuo 1991 m. Lietuvos mokslų akademijos elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos narys (1991–1998, 1999–2008).

Svarbiausi A. L. Telksnio moksliniai darbai buvo iš informatikos ir robotikos. 1968 m. kartu su kolegomis suprojektavo pirmąjį Europoje rašto ženklų skaitymo automatą „Rūta 701“. Taip pat yra pirmosios Lietuvoje elektroninės skaičiavimo mašinos kūrėjas.

Profesorius taip pat pateikė originalią nestacionarių atsitiktinių procesų atpažinimo teoriją ir konstruktyvius metodus. Lietuvos informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo „Rain“, Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo „LitNet“ kūrėjas. Tyrė informacinių technologijų panaudojimo lietuvių kalbos ir kultūros reikmėms problemas, sprendė lietuvių kalba valdomų paslaugų kūrimo ir jų plėtros klausimus.

Informacija dėl laidotuvių

Atsisveikinti su velioniu bus galima Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) ketvirtadienį (spalio 27 d.) nuo 11 iki 20 val. ir penktadienį (spalio 28 d.) nuo 9 iki 11.45 val.

Urna išnešama 11.45 val.

Velionis bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčioje (Švč. Sakramento koplyčioje) bus aukojamos ketvirtadienį 18 val.

VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, lrytas.lt, vdu.lt ir Bernardinai.lt informacija