Pasaulinę inkstų dieną – viskas apie inkstus: kas paskatina jų ligas ir kaip jas atpažinti

Kasdieniai įpročiai gali pakenkti inkstų veiklai, o jai sutrikus – užklupti įvairios ligos. Kartais vienintele išeitimi tampa inkstų transplantacija. Apie tai, kas lemia inkstų ligas, kaip jas atpažinti ir kada prireikia transplantacijos, Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Detoksikacijos skyriaus vadovė prof. EDITA ŽIGINSKIENĖ.

Inkstai – nedideli organai, išsidėstę abipus stuburo. Pagrindinė jų funkcija – palaikyti organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą kintant aplinkos sąlygoms, pavyzdžiui, pakitus mitybai, medžiagų apykaitai, fiziniam krūviui ir kitoms.

Inkstai šalina organizmui nereikalingas medžiagas, palaiko elektrolitų, rūgščių ir šarmų, osmosinio slėgio pusiausvyrą. Taip pat gamina, skaldo, aktyvina daug hormonų, skatina kraujo ląstelių gamybą, reguliuoja arterinį kraujo spaudimą, kalcio ir fosforo apykaitą, kuri ypač svarbi kaulų būklei.

Kauno klinikų Detoksikacijos skyriaus vadovė prof. E. Žiginskienė nurodo, kad dažniausios inkstų ligos yra ūminis ar lėtinis infekcinės kilmės inkstų uždegimas, diabetinė nefropatija, inkstų kamuolėlių ligos. Gydytoja pažymi, kad daugėja kraujagyslinės kilmės ligų, ypač susijusių su aukštu kraujo spaudimu, taip pat reikėtų nepamiršti ir paveldimų inkstų ligų, pavyzdžiui, inkstų policistozės.

Kas sukelia ūminį inkstų nepakankamumą?

Ūminis inkstų nepakankamumas diagnozuojamas, kai staiga sumažėja ar nutrūksta inkstų veikla, dėl to kraujyje pradeda didėti toksinių medžiagų kiekis ir mažėja ar visai išnyksta šlapimas, vis dėlto pasitaiko atvejų, kai šlapimo kiekis išlieka ir normalus.

„Ūminio inkstų nepakankamumo priežasčių yra daug. Išskiriamos trys jų grupės: priežastys, dėl kurių poveikio yra nepakankama inkstų kraujotaka, pavyzdžiui, didelis skysčių netekimas vemiant, sunkus širdies nepakankamumas, labai mažas arterinis kraujo spaudimas; ūminis inkstų audinio pažeidimas ar užsitęsęs inkstų kraujotakos nepakankamumas, kurį gali sukelti ūminis sunkus inkstų kamuolėlių pažeidimas, toksinų, pažeidžiančių inkstus, pavyzdžiui, alkoholio surogatų, kai kurių vaistų, poveikis, inkstų kraujagyslių pažeidimas ir panašiai; priežastys, lemiančios šlapimo nutekėjimo sutrikdymą, pavyzdžiui, dėl šlapimo pūslės, prostatos patologijos, gimdos kaklelio vėžio ir kita“, – aiškina prof. E. Žiginskienė.

Žmogų, kuris suserga ūminiu inkstų nepakankamumu, kreiptis į gydytoją dažniausiai paskatina sumažėjęs šlapimo kiekis arba dingęs noras šlapintis. Taip pat žmogus gali jausti ir pykinimą, mieguistumą, oro trūkumą.

Prof. E. Žiginskienė nurodo, kad inkstų nepakankamumo diagnostikai būtinas kreatinino kiekio kraujyje nustatymas, o diferencinei diagnostikai tarp ūminio ir lėtinio inkstų nepakankamumo atliekama daug kraujo, šlapimo (jei yra šlapimo) tyrimų, inkstų tyrimų, šlapimo takų ultragarsinis tyrimas ir kiti.

„Labai svarbu tiksliai surinkti informaciją apie susirgimo eigą, išsiaiškinti galimas priežastis. Kai ūminis inkstų nepakankamumas sunkus, gali prireikti ir pakaitinės inkstų terapijos – gydymo dializėmis, tačiau šis gydymas paprastai taikomas laikinai, kol inkstų funkcija pagerėja.

Ūminio inkstų nepakankamumo prognozė dažniausiai gera – inkstų funkcija atsikuria ar pagerėja. Dėl sunkaus ūminio inkstų nepakankamumo gali vystytis lėtinė inkstų liga. Todėl po sunkaus ūminio inkstų nepakankamumo rekomenduojama sekti kraujo tyrimus, reikalingos kontrolinės gydytojo nefrologo konsultacijos“, – sako Detoksikacijos skyriaus vadovė.

Kuo skiriasi inkstų lėtinis nepakankamumas?

Lėtinį inkstų nepakankamumą gali sukelti bet kuri kita lėtinė inkstų liga, jo atsiradimą sąlygoja lėtinės inkstų ligos prigimtis, jos diagnozavimo laikas ir tai, kaip ji buvo gydoma.

„Lėtinis inkstų nepakankamumas yra labai klastinga liga. Jokių klinikinių ligos simptomų gali ilgai nebūti, ir žmogus gali nežinoti, kad serga. Jo požymių atsiranda tada, kai jis jau būna toli pažengęs, ir neretai reikalinga pakaitinė inkstų terapija.

Tokie požymiai galėtų būti: greitesnis nuovargis, silpnumas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, troškulys, atsiradęs ar paryškėjęs nerimas, dirglumas, mieguistumas ar, atvirkščiai – euforija, laipsniškas šlapimo kiekio mažėjimas, dažnesnis šlapinimasis naktį, atsiradę patinimai kūne, dusulys, odos pokyčiai, niežulys. Požymiai yra nespecifiniai, būdingi ir kitoms ligoms, o jų pasireiškimas jau rodo toli pažengusią ligą“, – nurodo prof. E. Žiginskienė.

Lėtinio inkstų nepakankamumo simptomai gali nepasireikšti ilgą laiką, todėl svarbu žinoti lėtinės inkstų ligos rizikos veiksnius ir juos turinčius žmones tirti dėl galimos lėtinės inkstų ligos.

„Yra trys didieji lėtinės inkstų ligos rizikos veiksniai (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos) – plačiai paplitusios ligos, pažeidžiančios inkstus.

Kiti lėtinės inkstų ligos rizikos veiksniai: pasikartojančios infekcijos šlapimo takuose ir akmenligė, amžius per 60 metų, nutukimas, dažnas analgetikų vartojimas, šeimos narių inkstų ligos, buvęs ūminis inkstų nepakankamumas, šlapimo takų obstrukcija, autoimuninės ligos (vilkligė, reumatoidinis artritas ir kt.).

Parengta pagal Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM informaciją.