Pasaulio kino vakarai su režisieriumi A. Stoniu: kaip priimti stebuklą?

Austrų režisierės ir scenarijaus autorės Jessikos Hausner 2009 m. vaidybinis filmas „Lurdas“ pasakoja apie Pirėnų kalnuose Prancūzijoje esančio miestelio Lurdo kasdienybę, garsėjančią stebuklais. Vienas jų nutinka ir pagrindinei filmo herojei Kristinai. Piligrimų pamėgtoje vietoje Kristina balansuoja tarp vienatvės ir maldos suteikiamo artumo. Nors nelaiko savęs pamaldžia, keliones metu ji tokia apsimeta, kol galų gale pasiekia ko nors tikėjimo, suvokimo svarbą.

Kaip pažymi režisierė J. Hausner, šio darbo siekis – paskatinti žiūrintįjį atidžiau pažvelgti į savo lūkesčius, gyvenimo esmę ir aplinkoje vyraujančius santykius.

Režisieriaus A. Stonio dėmesį šis filmas patraukė dėl jame slypinčio kitoniškumo ir atsisakymo kurti religinį kiną, naudojant sutartus modelius. Nors filme „Lurdas“ gausu religinių ženklų, pasakojimas nekuria moralizuojančio tono ir eina kitu keliu, kuriame paliekama daug laisvės žiūrovui užduoti klausimus, o ne gauti paruoštus atsakymus.

„Tai retas pavyzdys, kai drįstama kalbėti apie sudėtingus tikėjimo dalykus ir nebandoma primesti žiūrovui savo interpretacijos, norima jį pastūmėti gilesniems apmąstymams“, – teigia A. Stonys.

Įvykęs stebuklas ir aplinkinių reakcijos į jį: laukti stebuklo – gera, tačiau ką daryti jo sulaukus? Kaip jį priimti? Kaip toliau ignoruoti Jį, stebuklą padovanojusį Dievą? Tai vienas tų filmų, kuris tarsi žodžiais išeina iš pokalbio. Jame gausu subtilių, gilių dalykų apie vidines žmonių nuostatas.

Būtent į tokį pokalbį vasario 2 d. kviečiama į M. K. Čiurlionio namus (A. Savičiaus g. 11 Vilniuje) – atviram, laisvam ir galbūt šiek tiek nepatogiam.

2009 m. Venecijos kino festivalio konkurse „Lurdas“ buvo apdovanotas ne tik kino kritikų asociacijos FIPRESCI žiūri prizu, bet ir katalikų bei ateistų organizacijų premijomis.

Renginys nemokamas, be išankstinės registracijos. Durys atidaromos 18.30 val. Daugiau informacijos www.mkcnamai.lt.

M. K. Čiurlionio namų informacija