Pasirinkimo laisvė

Dievo dovana žmonėms. Kartu su atsakomybe.

Kova prieš vergiją – tai irgi už pasirinkimo laisvę.

Adomas pasirinko ir prisiėmė atsakomybę.

Pasirenki kaskart ir dėl savęs iš viso: būti ar nebūti? Gyventi ar negyventi?

Pasirenka net tautos. Kai negyventi, tai veikiau nesąmoningai. Iš nuovargio. Gal ir civilizacijos taip renkasi.

Tačiau dabar apie laisvę dėl gyvybės.

Antai gimdyti ar negimdyti – kai nauja gyvybė jau prasidėjusi.

Tad štai čia tėvų (gimdytojų) laisvė būtų: leisti gimti arba neleisti. Už laisvę! Modernu.

Žmonių įstatymai vis dėlto nustato terminus (iki? nuo?), ir šis ginčas bus amžinas. O kiti įstatymai? Gal yra aukštesnių?

Taigi tu sau duodi laisvę leisti ar neleisti. Ribose, dėl tvarkos.

O suinteresuotasis dar nekvėpuoja, tai jo nė neklausiama.

Jei leis – gimsiu. Jei neleis – negimsiu, nors gal norėčiau.

Be juokų, niekas net nežino (ir neįdomu), ar jis ko norėtų.

Nežinia, ar jis ką jaučia, geidžia ko, ar turi nuomonę.

Dievas žino, ar. Taip. Dievas gal žino.

Bet jeigu tyliai ką ir pasako, vis dėlto nedraudžia pasirinkti. Gal parinkti. Šitam naujam štai leisti arba neleisti.

Tas štai nelaimėlis patirs nelaisvę. Jam neleis.

O anas gavęs leidimą – šūkaus ir plyšaus. Esu!

Tapęs balsuojantis.

Pasirenkąs šūkavimą.