2020 07 10

Daiva Šabasevičienė

bernardinai.lt

Klausymo laikas

42 min

Paskutinė LNDT 80 sezono tinklalaidė su R. Garuolyte

Režisierių asistentė Regina Garuolytė. LNDT nuotrauka

Rekonstruojamame teatre teatrologė Daiva Šabasevičienė prisiminti Nepriklausomybės laikotarpį pakvietė jau 45 metus teatre dirbančią režisierių asistentę REGINĄ GARUOLYTĘ.

Pasak D. Šabasevičienės, be Reginos neįvyksta nė vienas didelis spektaklis, režisieriai ją renkasi, kai reikia nuoseklumo, ilgo sėdėjimo repeticijose. Ji taip pat ilgai dirbo su Henriku Vancevičiumi, kuris net 24 metus buvo vyriausiasis Lietuvos akademinio dramos teatro režisierius.

„Aš ir aktorių myliu, ir režisieriui tarnauju. Kartais būnu tarp dviejų ugnių. 1975 metais, kai atėjau į teatrą, tai buvo tikras akademinis teatras, galima sakyti, teatras prie karaliaus dvaro. Vyriausiasis režisierius sprendė viską: ar tau gyventi, ar mirti. Taip pat dirbo Irena Bučienė, Algimantas Lapėnas. Jie buvo etatiniai režisieriai, turėjo po kelis spektaklius per metus pastatyti. Buvo didelė trupė – apie 70 žmonių. Keli aktoriai pretenduodavo į tą patį vaidmenį, buvo labai žiauri konkurencija“, – prisimena dešinioji režisierių ranka.

Atėjus nepriklausomybei, pasak R. Garuolytės, buvo sudėtingas periodas vien todėl, kad visi buvo įpratę prie vienintelio režisieriaus H. Vancevičiaus: „Kolektyvas pradėjo jam prieštarauti. Taip atsitiko, kad atėjo režisierius Jonas Vaitkus. Lyg ir džiaugėsi visi tomis permainomis, bet buvo nedrąsu ir keista, kaip reikės gyventi su juo. Vis dėlto vėliau iškilo nepatenkintųjų grupelė, kuri pritraukė daugiau žmonių, ir buvo atsisveikinta su Vaitkumi. Buvo šlykštus laikas“, – pasakoja R. Garuolytė ir sustoja, sakydama, kad susinervino viską prisiminusi.

Vaidina aktoriai Monika Mironaitė ir Henrikas Kurauskas.
Aktoriai Monika Mironaitė ir Henrikas Kurauskas. LNDT nuotrauka
Režisierių asistentės Reginos Garuolytės portretas.
Režisierių asistentė Regina Garuolytė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Išėjus kai kuriems aktoriams, atsirado daug laisvų vietų, ir norėdamas užpildyti spragas J. Vaitkus paėmė daug savo studentų. R. Garuolytė iki tol buvo jauniausia ir pasijuto seniausia. Daugelis jos klausinėjo, kaip viskas buvo anksčiau, ir nors jai buvo apie 30 metų, jautėsi veteranė. Atėję jauni žmonės nežinojo iki tol vyravusių taisyklių, papročių: „Jaunatviška energetika perėmė viską. Anksčiau nebuvo galima vilkint paltą ar su batais iš lauko eiti per sceną, o dabar visi viską pamiršo, nes jie to nežinojo. Nebuvo pereinamumo. Jei į seną gvardiją ateina naujas, jis perima tradicijas, o čia staiga buvo viskas nukirsta, atėjo anarchija. Tai aš kartais tapdavau ta bambekle – pirštu pagrūmodavau, kad su batais nevaikštinėkit, nešūkaukit.“

Pašnekovė taip pat prisimena labiausiai jai įstrigusias, ryškias teatro asmenybes: vyriausiąjį dailininką Vytautą Kalinauską, aktorių Henriką Kurauską, Algimantą Zigmantavičių, aktorę Moniką Mironaitę, kurią vadina aktorių aktore. Prisimena repeticijas M. Mironaitės sodyboje.

R. Garuolytė sako, kad anksčiau būdavo skiriamos dvi savaitės gilintis į tekstą, o dabar geriausiu atveju – trys–keturios dienos. Pasak jos, viskas dabar vyksta kur kas greičiau. Taip pat pasakoja apie periodą, kai teatre kūrė jauni režisieriai Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas. Ji prisipažįsta, kuris režisierius jai suteikė daugiausia galimybių ir dovanojo geriausius vaidmenis, kieno inspiruota ji pradėjo pati režisuoti spektaklius.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Šiuo metu R. Garuolytė dirba prie naujo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio pagal Augusto Strindbergo pjesę „Didysis kelias“, kurį režisuoja Jonas Vaitkus. Spektaklio premjera numatoma lapkričio 7 d. Vilniaus kino klasteryje.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.