2008 02 29

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Paštas vis dar nerangus, bet ne beviltiškas

Iš nuostolių pernai išbridęs Lietuvos paštas sako pertvarkantis sistemą ir nemažai investuojantis į paslaugų gausinimą, gerinimą bei veiklos efektyvinimą. Vis dėlto vartotojai dažnai lieka nepatenkinti jo paslaugų lygiu, o reguliuotojai konstatuoja blogėjančius kokybės rodiklius.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos pašto (LP) korespondencijos siuntų pristatymo rodikliai vis prastėja. Pagal universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimus 85% korespondencijos turi būti pristatyti kitą darbo dieną, pernai tokiais terminais LP pristatė tik 57,8% korespondencijos, užpernai – beveik 68%.

Vartotojai piktinasi ne be reikalo. Laiškai viename Lietuvos mieste kartais keliauja kelias savaites, ir ne tik švenčių metu, nors pagal LP pernai rudenį nustatytą standartą net vadinamoji nepirmenybinė korespondencija turi būti pristatyta gavėjui vėliausiai per 5 darbo dienas. Prenumeratoriai savaitėmis laukia užsakytų leidinių, atsiimti siuntinį pašto skyriuje tampa vis sunkiau, nes trumpėja pašto skyrių darbo laikas.

Padėtis gerėja

Spauda ir ekspertai jau seniai kalba apie pašto stagnaciją ir nekokybiškas paslaugas, svarsto, ar valstybės valdomai įmonei užteks jėgų ir valdininkų palaikymo efektyviai pertvarkyti gremėzdišką pašto struktūrą. Nėra garantijų ir dėl to, ar paštui pavyks persitvarkyti ir nuo 2013 m. lygiaverčiai konkuruoti su kitais tiekėjais liberalizuotoje ES pašto rinkoje, kai nebeliks šiuo metu LP taikomų lengvatų siunčiant smulkiąją korespondenciją.

Prieš porą metų atsakymai į šiuo klausimus greičiausiai būtų buvę neigiami. LP grimzdo į nuostolius, o jo gyvybę palaikė iš valstybės biudžeto skiriami milijonai. Neefektyvią jo veiklą nesyk kritikavo ir Valstybės kontrolė, ir ekspertai, ir politikai.

Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras, pernai rudenį per Vyriausybės valandą Seime tiesiai šviesiai pareiškė, kad jam pradėjus vadovauti ministerijai buvęs pateiktas planas tyčia sumažinti LP vertę. Anot ministro, norėta, kad LP ištiktų bankrotas ir visą sistemą būtų galima nupirkti už 300 mln. Lt.

Ponas Butkevičius davė pažadą, kad jam einat ministro pareigas pašto paslaugų įmonė išliks valstybinė. Ekspertai, iš esmės pasisakantys už LP privatizavimą, tokį sprendimą sveikino dėl to, kad parduodama sutvarkytą ir sustiprėjusią įmonę valstybė už jos akcijas gautų daugiau.

Ar pašto privatizavimo imsis nauja Vyriausybė, parodys ateitis ir, greičiausiai, galimybių studija, kuri Susisiekimo ministerijos užsakymu turėtų būti parengta iki šių metų pabaigos.

Tapo pelninga

LP struktūroje pastaruoju metu vykstantys pertvarkymai, gerėjantys finansiniai rezultatai teikia vilčių, kad įmonė, kaltinta nepagrįstai mažais tarifais verslo klientams ir neūkiškumu, gali tikėtis išbristi iš nesėkmių ruožo. Pernai LP pasiekė 228 mln. Lt apyvartą ir uždirbo 2,5 mln. Lt pelno, nors 2006 m. įmonė patyrė daugiau nei 8 mln. Lt nuostolių.

Nemažą dalį pajamų LP pernai gavo už parduotą įmonei nereikalingą nekilnojamąjį turtą. Vien sostinės senamiestyje esantys Pacų rūmai buvo parduoti už 33 mln. Lt. Tačiau Jurgita Čepulytė, LP Ryšių su visuomene skyriaus viršininkė, pažymi, kad šios pajamos buvo skirtos ne „pravalgyti“, o investicijoms: centralizuotai verslo valdymo sistemai diegti, darbo vietoms kompiuterizuoti.

LP veiklą auditavusi ir daugybę taisytinų dalykų 2003 m. nurodžiusi Valstybės kontrolė (VK) taip pat sako, kad pastaruoju metu LP veikloje pajutusi nemažai teigiamų poslinkių.

„Pernai žiūrėjome, kaip LP vykdo ankstesnes VK rekomendacijas. Iš esmės visas mūsų rekomendacijas bendrovė įvykdė. Ypač gerus poslinkius pajutome, kai pasikeitė pašto administracija“, – gerėjančias tendencijas pastebi Zita Valatkienė, VK 2-ojo audito departamento direktorė.

Šiais metais LP planuoja uždirbti 1,79 mln. Lt pelno. Pasak p. Čepulytės, jis planuojamas mažesnis, nes bus daugiau investuojama: bus įsigytas sklypas naujo pašto vežiojimo centrui statyti, pradėti jo projektavimo ir statybos darbai. Siekdamas efektyvesnės veiklos LP uždaro kai kuriuos savo skyrius, tačiau juos keičia kilnojamieji pašto skyriai.

Praradimai

Nors LP teikia vis daugiau papildomų paslaugų, tarkime, plečia finansinio tarpininkavimo paslaugų spektrą, kai kuriuose tradicinės veiklos segmentuose konkurentai jį nustūmė į antrą planą.

Pašto ir paslaugų rinkoje šiuo metu registruota 80 paslaugų teikėjų, iš kurių 14 teikia ir pašto paslaugas.
Konkurentų ratui gausėjant, per pastaruosius kelerius metus LP prarado didelę pasiuntinių paslaugų rinkos dalį. 2007 m. per LP sistemą neišsiųsta nė dešimtadalio visų pašto siuntinių, gauta vos penktadalis, o visą likusią augančią rinką atsiriekė kiti tiekėjai. RRT duomenimis, pagal gautas pasiuntinių paslaugų pajamas pernai pirmavo UAB „DPD Lietuva“ ir UAB „DHL Lietuva“, o LP gavo vos 7,2% šiame segmente uždirbtų pajamų.

Pasak LP atstovų, pasiuntinių paslaugų rinkoje nemenką dalį paveržia konkurentai, kurie laimi siuntų išnešiojimo konkursus, nes siūlo paslaugas gerokai pigiau. Pagal Lietuvos pašto įstatymą siuntos turi būti pristatomos gavėjams į rankas, tačiau jos neretai įmetamos į pašto dėžutes arba gavėjas turi pats atvykto jų pasiimti. Tvarkos nesilaikymas esą leidžia konkurentams sumažinti paslaugų tarifus ir nugalėti konkurencinėje kovoje.

LP išlieka lyderis tik universaliųjų paslaugų sektoriuje. Tačiau kol kas jis naudojasi monopoline padėtimi siųsdamas lengvesnę nei 50 g korespondenciją – kiti rinkos dalyviai taip pat turi teisę teikti šią paslaugą, tačiau jų tarifas turi būti 2,5 karto didesnis nei taikomas LP.

Problemų lieka

Seimo Audito komitetas iki šiol laikosi nuomonės, kad LP galėtų gauti daugiau pajamų, tačiau vis dar neišgyvendina tarpininkų sistemos, kai stambiems klientams, su kuriais sudarytos paslaugų teikimo sutartys, paslaugų tarifai sumažinti beveik 45%.

Anot Artūro Skardžiaus, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojo, pelningiausios pašto funkcijos yra perleistos kitoms įmonėms, dėl tokios kainų politikos LP 2002–2007 m. neteko apie 30 mln. Lt.

Pašto atstovai atkerta, kad stambiesiems klientams sumažintas tarifas taikomas dėl to, kad pašto darbuotojams nereikia apdoroti laiškų, surinkti jų iš laiškų dėžučių, transportuoti korespondencijos.
„LP, nustatydamas pašto paslaugų, teikiamų stambiesiems klientams, tarifus, įvertina nepatirtas darbų sąnaudas: pašto ženklų gamybos ir jų pardavimo, siunčiamųjų laiškų dėžučių eksploatavimo, pašto siuntų surinkimo iš paštų ir siunčiamųjų laiškų dėžučių, jų pristatymo į skirstymo vietas bei skirstymo“, – aiškina jie.

Pasak Ernesto Vaidelio, LP vadovo, nepatirdamas dalies sąnaudų, LP bendrųjų pajamų gauna daugiau.
Tačiau p. Skardžius tvirtina ir toliau matąs požymių, kad LP nenorima skaidriai tvarkyti.

„Sausio viduryje Audito komiteto posėdyje Susisiekimo ministerija, RRT nurodė LP daug taisytinų dalykų, buvo susitarta, kad bus pateikti pasiūlymai, kaip užglaistyti teisinio reglamentavimo spragas. Tačiau pasiūlymų taip ir nesulaukėme“, – sako p. Skardžius.

Jo teigimu, komitetui buvo atsakyta, kad rengiamas įstatymo projektas, kuris turėtų užglaistyti teisines spragas. „Tačiau dar neaišku, kada įstatymas pasieks Seimą, kiek bus svarstomas, kada priimtas. O kiekvieną dieną įkalama po vinį į LP karstą. Susidaro įspūdis, kad visus padėtis tenkina, o LP stumiamas į bankrotą“, – piktinasi parlamentaras.

Eglė Markevičienė

Siuntų pristatymo partneris