2021 08 03
bernardinai.lt
Žiūrėjimo ir skaitymo laikas
Pastatai transformeriai. Daugiasluoksnės praeities žymos kultūros komplekse „Sodas 2123“

„Sodas 2123“ savo veiklą pradėjo 2020 metais. Architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora kuria naujausią šio komplekso sluoksnį, pritaikydami esamas erdves kūrėjų, menininkų, tyrėjų bendruomenės darbui ir gyvenimui, taip pat ir čia besilankančių žmonių poreikiams.
Architektų prisilietimas šiame pastate yra grįstas ne mums įprastu principu, kai erdvė yra patobulinama, prie jos ką nors pridedant. Čia keliamas priešingas klausimas – kas yra palikta? Santykį su daugiasluoksniu esamos architektūros paveldu būtų galima apibūdinti kaip įsižiūrėjimą į aplinką, tokią, kokia ji yra, be išankstinio nusistatymo.
Maždaug dešimtojo dešimtmečio liaudies architektūrą primenantis turėklo paaukštinimas laiptinėje, galėtume sakyti, stilistiškai yra absoliučiai erdvėje nederantis svetimkūnis. Bet, žvelgiant architektų pasiūlytu žvilgsniu, turėklas tampa eksponatu, kuris ne trukdo erdvės vientisumui, jos švarumui, bet pasakoja pastato istoriją, primena, kad čia buvo mokykla su darbų kabinetu ir medienos tekinimo staklėmis. Galime įsivaizduoti, kad ten ir buvo sumeistrautas šis turėklo dizaino elementas.
Apie tai pasakoja architektas Kostas Biliūnas.
Apie projektą „Pastatai transformeriai“
Architektūroje atsispindi ne tik stilius ir forma. Pastatai gali būti iškalbingi laikotarpio, visuomenės raidos atspindžiai. Šiuos atspindžius ypatingu būdu kaupia pastatai, patyrę dinamiškų architektūrinių transformacijų. Ši kaita subtiliai atskleidžia vietovės, istorinio, socioekonominio, politinio ir kultūrinio lauko sąsajas.
Netrūksta atvejų, kai paveldas šiurkščiai sunaikinamas, pažeidžiamas pastato architektūrinis vientisumas. Tarp drastiškesnių pavyzdžių galima paminėti bažnyčių pritaikymą „kitoms reikmėms“ sovietmečiu. Kitais atvejais susiduriame su pastatais transformeriais, jautriai ir išradingai jungiančiais pirminę formą ar funkciją su pakitusia naująja.
Vaizdo pasakojimų ciklas „Pastatai transformeriai“ tyrinėja pastatus, kuriems teko patirti architektūrinių transformacijų arba kuriuose rengiamasi įgyvendinti didesnių pokyčių. Klaipėdos jūrų muziejus, Vilniaus sporto rūmai, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka – tai tik keletas žymių objektų, apie kurių unikalias konversijas ir istoriją pasakoja architektūros srities specialistai: Guoda Bardauskaitė, Kostas Biliūnas, Viltė Janušauskaitė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Elena Paleckytė, Vaidas Petrulis ir Matas Šiupšinskas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Naujausi

Architektūros istoriko M. Daraškevičiaus paskaita „Velykos dvaruose“

Gyvenimas, vertas aštraus siužeto kino filmo. Kovotojui už Lietuvos laisvę Algirdui Statkevičiui – 100

Kun. A. Saulaitis SJ: „Nepaverskime bažnyčios graudžia vieta, kur užmirštama, kad Kristus jau prisikėlė ir mus išganė“

Juokas kaip baimės įveika

Viltis (arba drąsa) priimti ir dovanoti gyvenimą

Kaip aš noriu pakeisti pasaulį?

Knyga „Caravaggio“: vienas ryškiausių dailininkų – genijus ar beprotis?

Protingavimai (34)

Ar jau ragavote batatų? Savaitgalio pietums – trys receptai

Iš nuolatinio „aš nežinau“ gimstanti poezija. Apie W. Szymborskos eiles ir išlaisvinantį humoro jausmą

Jeruzalės Sopulingoji
