Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

8 min.

Pastatai transformeriai. Geležinkelio bėgiai bute ir už lango

Švenčionėlių geležinkelio stotis. Gedimino Šulco videomedžiagos kadras

Architektūroje atsispindi ne tik stilius ir forma. Pastatai gali būti iškalbingi laikotarpio, visuomenės raidos atspindžiai. Šiuos atspindžius ypatingu būdu kaupia pastatai, patyrę dinamiškų architektūrinių transformacijų. Ši kaita subtiliai atskleidžia vietovės, istorinio, socioekonominio, politinio ir kultūrinio lauko sąsajas.

Netrūksta atvejų, kai paveldas šiurkščiai sunaikinamas, pažeidžiamas pastato architektūrinis vientisumas. Tarp drastiškesnių pavyzdžių galima paminėti bažnyčių pritaikymą „kitoms reikmėms“ sovietmečiu. Kitais atvejais susiduriame su pastatais transformeriais, jautriai ir išradingai jungiančiais pirminę formą ar funkciją su pakitusia naująja.

Vaizdo pasakojimų ciklas „Pastatai transformeriai“ tyrinėja pastatus, kuriems teko patirti architektūrinių transformacijų arba kuriuose rengiamasi įgyvendinti didesnių pokyčių. Klaipėdos jūrų muziejus, Vilniaus sporto rūmai, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka – tai tik keletas žymių objektų, apie kurių unikalias konversijas ir istoriją pasakoja architektūros srities specialistai: Guoda Bardauskaitė, Kostas Biliūnas, Viltė Janušauskaitė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Elena Paleckytė, Vaidas Petrulis ir Matas Šiupšinskas.

„Miško uostas“ – partizaniška kūrybininkų bendruomene prisistatantys kūrėjai, savo namus ir kūrybines erdves atradę nuo didesnių centrų nutolusiuose Švenčionėliuose.

Miestelio, tuo metu vadinto Naujaisiais Švenčionimis, įsikūrimo pradžia siejama su naujai nutiesta geležinkelio linija Sankt Peterburgas–Varšuva ir 1861 m. pastatyta stotimi. Šiandien šioje traukinių ritmu gyvenančioje zonoje kūrėjai apleistus stoties pastatus prikelia naujam gyvenimui. Čia architektūrinės transformacijos vyksta lėtu ritmu, bandant suderinti drąsias kūrėjų plėtros vizijas su nusistovėjusiu mažo miestelio gyvenimu. Apie tai pasakoja architektė Guoda Bardauskaitė.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien