Pastatai transformeriai. Mažoji Prisikėlimo bazilikos sesuo, laukianti savo atgimimo

Kauno evangelikų reformatų bažnyčia. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Kauno evangelikų reformatų bažnyčia sovietmečiu buvo paversta alaus ir cigarečių sandėliu, sporto sale ir valgykla. Tikinčiųjų bendruomenė į jiems statytą šventovę įžengė tik 1992 m.

Kauno miesto vyriausiasis inžinierius, latvių architektas Karolis Reisonas (latv. Ķārlis Reisons) evangelikų reformatų bažnyčios projektą parengė 1937-aisiais. Architektas vos prieš keletą metų buvo suprojektavęs miesto simboliu turėjusią tapti Kauno Kritaus Prisikėlimo baziliką. Abu pastatai turėjo nemažai panašumų, bet skyrėsi dydžiu. Ko gero, dėl to bažnyčios buvo pramintos seserimis – didžiąja ir mažąja.

Tarpukario modernizmo architektūros bažnyčia sovietmečiu susidūrė su grubia ateistine politika.

Kauno evangelikų reformatų bažnyčios projektas (architektas Karolis Reisonas). Atvirukas platintas populiarinant bažnyčios statybą ir renkant jai lėšas. Iš leidinio „Kauno atvirukai 1918–1940“. Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatas

E. Ožeškienės ir V. Putvinskio gatvių sankirta pokario metais Kaune. Tolumoje matomas Kauno evangelikų reformatų bažnyčios bokštas. Kauno miesto savivaldybės archyvo nuotrauka

Kauno evangelikų reformatų bažnyčios rekonstrukcija 6-ajame dešimtmetyje. Kauno miesto savivaldybės archyvo nuotrauka

Kapšeliai aukoms rinkti. Kauno evangelikų reformatų bažnyčia. Gedimino Šulco/ Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Lietuvai lemtingais 1940-aisiais iki galo neužbaigta evangelikų reformatų bažnyčia buvo atimta iš tikinčiųjų ir nacionalizuota. Pamaldos bažnyčioje taip nė karto ir neįvyko. 1948 m. bažnyčios erdvės buvo atiduotos už keleto kvartalų esančiam alaus fabrikui, o po kelerių metų čia savo žaliavas laikė „Kovos“ cigarečių fabrikas.

Dar didesni architektūriniai ir paskirties pokyčiai prasidėjo 1952 m., kai miesto vykdomasis komitetas pastate nusprendė įrengti milicijos mokyklos sporto salę ir valgyklą. Šios rekonstrukcijos metu buvo eliminuota daug sakralinės paskirties statiniui būdingų elementų. Pastato architektūra dar labiau atitolo nuo pirminio bažnyčios projekto autoriaus sumanymo.

Šiandien, nepaisant iki šiol matomų grubių ateistinės politikos įspaudų, bažnyčioje renkasi Kauno evangelikų reformatų bendruomenė. 2019 m. maldos namus galutinai perdavus tikintiesiems, imta rengtis bendruomenės ilgai lauktai bažnyčios rekonstrukcijai.

Apie tarpukario modernizmo dvasia projektuotą bažnyčią, jos vietą miesto panoramoje ir patirtas transformacijas pasakoja architektūros istorikas dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.