Pastatai transformeriai. Nuo ištaigingų Sapiegų valdų, karo ligoninės iki startuolių

Nuo XVII a. pradžios Sapiegos Antakalnyje ėmė kurti savo vasaros rezidenciją. Iš pradžių buvo pastatyti mediniai rūmai, vėliau juos pakeitė mūriniai – išlikę iki šių dienų. Kompleksą sudarė barokiniai rūmai, vienuolynas su Išganytojo bažnyčia ir itališko tipo parkas. Rezidencijoje taip pat buvo pastatytos oficinos ir ūkiniai pastatai, būta tvenkinių, fontanų, skulptūrų, net giraitės ir žvėryno. 

1808 m. šią vietą nusipirko carinė miesto administracija. Pagal Vilniaus gubernijos architekto Josepho Poussier projektą Sapiegų parko teritorijoje buvo pastatyti karo ligoninės pastatai. Čia teko gydytis ne tik carinės Rusijos, bet ir Prancūzijos, o vėlesniais laikotarpiais – ir Lenkijos bei Vokietijos kariams. XIX a. viduryje buvo atlikti perstatymai, ir parko teritorijoje atsirado nauji ligoninės paviljonai, stipriai pakeitę vietos veidą.

Šiandien čia matomas technologijų verslų miestelis didele dalimi sudarytas iš tuo metu parke įrengtų ligoninės korpusų. Pritaikant pastatus startuoliams, buvo išsaugota ligoninės pastatų komplekso sandara. Vienintelis naujas statinys – naujas konferencijų salės priestatas, suprojektuotas pačiame komplekso centre. Pastatų išorė sutvarkyta ir išsaugota, labiausiai pasikeitė buvę ligoninės interjerai. Juose išgriautos pertvaros,atveriant įspūdingas erdves, bet išsaugant vertingas seno interjero detales: židinius, lubas, laiptus ir medines perdengimo konstrukcijas.

Šioje aštuonių hektarų teritorijoje susipina italų architektų įkvėpto barokinio parko erdvės, jose įsiterpę carinės ligoninės korpusai ir nauji šių dienų fragmentai, skirti technologijų įmonių darbui. Pats Sapiegų parkas dabar yra atvira miestiečių poilsio erdvė.

Apie Sapiegų parko karo ligoninės pastatų transformacijas pasakoja architektai Matas Šiupšinskas ir Aurimas Sasnauskas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.