Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

11 min.

Pastatai transformeriai. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Iki 2006 metų Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka buvo išsibarsčiusi šešiuose pastatuose įvairiose miesto vietose. 1992 m. bibliotekai buvo perduoti du Respublikos gatvėje esantys pastatai, kuriems reikėjo kapitalinio remonto. Rengiantis pertvarkai paaiškėjo, kad į šiuos du pastatus visi po Panevėžį išsibarsčiusios bibliotekos fondai netilps.

Įvertinus Respublikos gatvės pastatų būklę, buvo nuspręsta keisti senųjų pastatų konstrukcijas ir statyti priestatą. Renovacijos ir naujojo priestato autorius – architektas Saulius Juškys. Už šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermę kuriant bibliotekos rekonstrukcijos projektą bei interjerus architektas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Centriniame bibliotekos pastate nuo 1931 m. veikė „Bangos“ spaustuvė, nuo 1932 m. antrame aukšte – viešoji biblioteka. 1940 m., po okupacijos, šis ir šalia esantis pastatai buvo nacionalizuoti, juose įsikūrė karininkų namai. Antro aukšto salėje retkarčiais būdavo šarvojami žuvę kariai. Ta pati erdvė vėliau virsdavo šokių sale, joje buvo rodomi kino filmai, švenčiami Naujieji metai. 

Šiandien biblioteka jungia du Respublikos gatvės pastatus, Bataliono gatvėje buvusios sinagogos sienos fragmentą ir naują priestatą Abraomo Kisino gatvėje. Kompleksas užima bene visą kvartalą, tačiau to nesijaučia. Pastatai formuoja perimetrinį užstatymą, aiškią gatvės erdvę.

Visi pastatai išlaiko savus charakterius, ir, nors yra fiziškai sujungti, senos ir naujos dalys tiek eksterjere, tiek interjere aiškiai atskiriamos. Čia seno pastato eksterjeras yra virtęs renovuoto komplekso interjeru, o erdvinis tarpas tarp pastatų kuria subtilią architektūrinę pauzę.

Pasakoja architektė Elena Paleckytė.

Architektūroje atsispindi ne tik stilius ir forma. Pastatai gali būti iškalbingi laikotarpio, visuomenės raidos atspindžiai. Šiuos atspindžius ypatingu būdu kaupia pastatai, patyrę dinamiškų architektūrinių transformacijų. Ši kaita subtiliai atskleidžia vietovės, istorinio, socioekonominio, politinio ir kultūrinio lauko sąsajas. 

Netrūksta atvejų, kai paveldas šiurkščiai sunaikinamas, pažeidžiamas pastato architektūrinis vientisumas. Tarp drastiškesnių pavyzdžių galima paminėti bažnyčių pritaikymą kitoms reikmėms sovietmečiu. Kitais atvejais susiduriame su pastatais transformeriais, jautriai ir išradingai jungiančiais pirminę formą ar funkciją su pakitusia naująja.

Vaizdo pasakojimų ciklas „Pastatai transformeriai“ tyrinėja pastatus, kuriems teko patirti architektūrinių transformacijų arba kuriuose rengiamasi įgyvendinti didesnių pokyčių. Klaipėdos jūrų muziejus, Vilniaus sporto rūmai, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka – tai tik keletas žymių objektų, apie kurių unikalias konversijas ir istoriją pasakoja architektūros srities specialistai: Guoda Bardauskaitė, Kostas Biliūnas, Viltė Janušauskaitė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Elena Paleckytė, Vaidas Petrulis ir Matas Šiupšinskas.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien