Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Skaitymo ir žiūrėjimo laikas:

15 min.
Žaliasis pastatas VU botanikos sode Kairėnuose. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras

Skaitymo ir žiūrėjimo laikas:

15 min.

Pastatai transformeriai. Pastatas-augalas VU botanikos sode

„Tai buvo daugelyje Lietuvos kaimų ir mažų miestelių paplitę silikatinių baltų plytų triaukštukai su išdalintais mažais komunaliniais butais žmonėms, netoliese dar turėjusiems ir dirbamų laukų. Jų Lietuvoje yra begalė, tad mums buvo įdomu, ką galima padaryti su tokiu namu. Nugriauti lengviausia, o šį kartą norėjosi jį tiesiog „aprengti“, – apie VU botanikos sode Kairėnuose esantį žaliąjį pastatą pasakoja architektas Rolandas Palekas.

Sumanymas buvo įgyvendintas pastato pietinėje pusėje pristačius stiklinį laboratorijų ir oranžerijos priestatą, kuris tarsi pratęsė statinį ir tada abu tūriai buvo aprengi žaliu rūbu. „Tai ne iš karto ir nelabai lengvai pavyko. Darėme daug eksperimentų“, – dalinasi architektas.

Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose yra įsikūręs senojo Kairėnų dvaro teritorijoje, kurioje išlikę istoriniai statiniai yra patyrę ne vieną virsmą. Naujausias statinys čia yra pramintas žaliuoju pastatu. Jis stebina lankytojus netikėtais apželdintais fasadais, pakibusiais ant buvusio daugiabučio sienų.

Šio pastato istorija prasideda 1960-aisiais, o transformacija nulemta Kairėnų dvaro teritorijoje vykusių pastatų bei erdvių funkcinių pokyčių.

Nuo maždaug XVI amžiaus čia buvo įsikūręs Kairėnų dvaras. Skirtingais laikotarpiais jame šeimininkavo Sapiegos, Tyzenhauzai, Lopacinskiai ir Tiškevičiai. Dvaras ne kartą keitė šeimininkus, buvo konfiskuotas, keletą kartų degė, buvo atstatomas ir perstatomas.

Išlikusi tik pirmųjų dvaro rūmų vieta, o įėjusius į teritoriją lankytojus šiandien čia pasitinka jau XIX amžiaus dvaro arklidė ir malūnas. 150 hektarų teritorijoje yra išlikęs parkas ir dvaro laikus menanti tvenkinių sistema.

Kairėnų dvarą 1927 m. įsigijo valstybė ir čia įkūrė psichiatrinę ligoninę. Ligoninės buitis buvo kukli. Aplinkui auginti daržai, pacientų palatos, įrengtos buvusioje arklidėje, o kituose statiniuose įkurdintas personalas.

Trys buvusio dvaro ūkiniai pastatai: malūnas (kairėje), arklininko namas ir vežiminė (dešinėje) 1978 m. Antano Levicko / VU botanikos sodo nuotrauka
Buvusio dvaro ūkvedžio namas 1981 m. Tolumoje matyti buvusio dvaro arklidžių pastatas. Antano Levicko / VU botanikos sodo nuotrauka
Buvusių dvaro arklidžių šiaurinis fasadas 1995 m. Silvos Žilinskaitės / VU botanikos sodo nuotrauka
Psichiatrinės ligoninės darbuotojams apgyvendinti 1962 m. pastatytas daugiabutis. Vaizdas iš tvenkinio pusės 1995 m. Tolumoje – senieji Kairėnų dvaro pastatai. Silvos Žilinskaitės / VU botanikos sodo nuotrauka

Apie 1960 metus dvaro teritorijoje buvo pastatytas standartinis silikatinių plytų daugiabutis ligoninės darbuotojų šeimoms apgyvendinti. Net ir tuomet, kai psichoneurologinė ligoninė buvo iškelta į Naująją Vilnią, o 1974-aisiais į Kairėnus atsikėlė Vilniaus universiteto botanikos sodas, daugiabutyje toliau liko gyventi ligoninės darbuotojai. Tik gerokai vėliau pastate ėmė kurtis Botanikos sodo tyrimams reikalingos erdvės ir laboratorijos.

2014 metais pradėta ir 2016-aisiais baigta buvusio daugiabučio rekonstrukcija kardinaliai pakeitė standartinio pastato charakterį – pastatytas priestatas su oranžerija ir ekspozicijos erdve, sumontuoti žalieji fasadai ir įrengta rekreacinė stogo erdvė.

Anot architekto R. Paleko, siekis nuo pat pradžių buvo aiškus – namas turi tapti žaliuojančiu pastatu su eksploatuojamu stogu, kaip nauja viešąja erdve sodo lankytojams. Tačiau ieškant, kaip įgyvendinti nuolat žaliuojančio pastato idėją, kilo tiek technologinių, tiek eksploatacinių, tiek botaninių klausimų. Ieškota įvairių žaliųjų fasadų analogų, tačiau tinkamų neradus buvo sugalvotos žaliuojančios kolonos, kurias taip pat tik iš antro ar trečio bandymo pavyko „prakalbinti žaliai“, – įvardija pastato rekonstrukcijos architektams iš „Paleko archstudija“ vadovavęs R. Palekas.

Rekonstrukcijos projekto autoriai išsikėlė tikslą sukurti pastatą-augalą, kuris būtų ne tik inovatyvus, bet ir įsilietų į žalią sodo erdvę, o jo architektūra taptų čia vykdomos veiklos natūraliu tęsiniu ir neatskiriama dalimi. Tam ant pastato buvo sumontuotos 196 žaliosios kolonos, užpildytos žemėmis ir apsodintos lietuviškų pievų augalais. Nors apželdinti pastatų fasadai nėra naujas sprendimas, bet būtent tokia apželdinimo sistema čia išbandyta pirmą kartą.

Akylam lankytojui buvusią šio pastato paskirtį rodo tarnybinė pastato laiptinė ir likusios langų angos, bet dabar buvusiuose butuose vykdomi moksliniai tyrimai, veikia biotechnologijų ir genetikos laboratorija.

Nors ir skirtas mokslinei veiklai, žaliasis pastatas už savo rekreacines stogo erdves, fasadus ir gamtišką charakterį buvo apdovanotas kaip geriausias 2017 metų rekreacinės architektūros kūrinys, jis atstovavo Lietuvai tarptautiniame Mies van der Rohe architektūros konkurse.

Žaliajam fasadui laistyti buvo įrengta automatinė laistymo sistema, sujungta su greta esančiu tvenkiniu, pastatui šildyti sumontuota geoterminė įranga, ant stogo įkurdinti saulės kolektoriai.

Naujai pristatytoje, šešių metrų aukščio oranžerijoje daiginami ir dauginami augalai, čia svarbu palaikyti tinkamą temperatūrą, drėgmę ir apšvietimą todėl oranžerijoje netrūksta mikroklimatą valdančių technologinių sprendimų – rekuperacijos, šildymo, specialaus apšvietimo, laistymo, tręšimo sistemų.

Virš oranžerijos įkurdinta ekspozicijų ir edukacijos erdvė, o kylant aukštyn lankytojas pasiekia eksploatuojamą pastato stogą, nuo kurio atsiveria sodo panorama. Žaliojo pastato stogas veikia tarsi rekreacinė ir pažintinė erdvė, kurioje esantis laiptinės tūris virsta horizontaliu paviljonu su lakoniška virš jo pakibusio stogo plokštuma, o aplink suformuota terasa kviečia mėgautis čia augančiais želdynais, supančia gamta ir atsiveriančiais buvusio dvaro parko vaizdais.

Tai kelionės šiuo savitu pastatu kulminacija, vieta, kurioje susipina gamta, technologijos ir istorijos sluoksniai.

Pasakoja architektūros istorikas dr. Matas Šiupšinskas, architektas prof. Rolandas Palekas ir VU botanikos sodo techninės grupės vadovas Vytautas Kuzma.

Žaliojo pastato augalinių kolonų priežiūra ankstyvą pavasarį. Silvos Žilinskaitės / VU botanikos sodo nuotrauka
Žaliasis pastatas VU botanikos sode Kairėnuose. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Dygusis sodas žaliojo pastato ekspozicijų ir edukacinėse erdvėse. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Žaliasis pastatas ir buvusio dvaro arklidžių pastatas VU botanikos sode Kairėnuose. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
VU botanikos sodas Kairėnuose. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
VU botanikos sodas Kairėnuose. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Žaliasis pastatas VU botanikos sode Kairėnuose. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
VU botanikos sodas Kairėnuose. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Žaliojo pastato stogo terasa. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
XIX a. dvaro arklidžių pastatas ir VU botanikos sodo muziejus. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Žaliasis pastatas VU botanikos sode Kairėnuose. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Daugiabučio VU botanikos sode Kairėnuose rekonstrukcija 2014 m. Silvos Žilinskaitės / VU botanikos sodo nuotrauka
Žaliojo pastato laboratorijų ir administracinis korpusas. Silvos Žilinskaitės / VU botanikos sodo nuotrauka
Žaliojo pastato laboratorijų ir administracinis korpusas. Silvos Žilinskaitės / VU botanikos sodo nuotrauka
Triaukščio pastato rekonstrukcijos sluoksniai. Paleko architektų studijos grafinė medžiaga
Žaliojo pastato augalinės kolonos sandara: metalinis rėmas, vieliniai karkasai su augalais ir substratu, laistymo sistema bei rezultatas. Paleko architektų studijos grafinė medžiaga

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.