Pastatai transformeriai. Vainių (Pociejų) rūmai

Atkurtos kiemo jungtys, praėjimai tarp Dominikonų ir Stiklių gatvių, sukurtas pasažinis kiemas. Rūmų fasadai išsiskiria tamsių, sodrių spalvų koloritu, būdingu rūmams ir kitais jų gyvavimo laikotarpiais. Šiandien šiame komplekse matome atidengtus ir išeksponuotus skirtingus istorijos sluoksnius, kurių vilniečiai čia daugelį metų neturėjo galimybės pamatyti.

Pirmoji ir seniausia rūmų dalis, kaip manoma, XV a. pastatai, besiremiantys į Dominikonų gatvę, priklausė Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui. XVII a. pabaigoje rūmuose šeimininkavo kilminga LDK didikų giminė – Vainiai (Vainos), vėliau Trakų vaivada Aleksandras Pociejus. XIX a. pradžioje rūmų kompleksą valdė grafas Kazimieras Umiastovskis, o vieną iš rūmuose įrengtų reprezentacinių butų nuomojo kunigaikštis Radvila. 

Nepaisant 1748 m. gaisro, rūmuose išliko išraiškinga itališka išorės architektūra, šiauriniame klimate ne itin praktiškos, bet originalios pastato arkados. Sovietmečio laikotarpis įnešė savų pakeitimų – buvo pakeista dalis fasadų, interjerai, žemintas lubų aukštis, užmūrytos šešios Stiklių gatvės durys. 

Prieš keletą metų rūmus įsigijo investicinė bendrovė, inicijavusi vietos atgimimą ir atvėrimą visuomenei. Buvusiuose Vainių (Pociejų) rūmuose ir jų lauko erdvėse dabar yra įsikūręs kulinarinis pasažas su restoranais, kepyklėle, parduotuvėmis. Kita dalis patalpų yra nuomojamos. Pastebėtina, kad rūmuose, žymaus Marijos Šlapelienės knygyno, veikusio net keturis XX a. dešimtmečius, patalpose, šiandien taip pat įsikūręs knygynas.  

Apie Vainių (Pociejų) rūmus pasakoja architektas Matas Šiupšinskas ir objekto restauravimo bei pritaikymo projekto vadovas, architektas Robertas Zilinskas.

Architektūroje atsispindi ne tik stilius ir forma. Pastatai gali būti iškalbingi laikotarpio, visuomenės raidos atspindžiai. Šiuos atspindžius ypatingu būdu kaupia pastatai, patyrę dinamiškų architektūrinių transformacijų. Ši kaita subtiliai atskleidžia vietovės, istorinio, socioekonominio, politinio ir kultūrinio lauko sąsajas.

Netrūksta atvejų, kai paveldas šiurkščiai sunaikinamas, pažeidžiamas pastato architektūrinis vientisumas. Tarp drastiškesnių pavyzdžių galima paminėti bažnyčių pritaikymą „kitoms reikmėms“ sovietmečiu. Kitais atvejais susiduriame su pastatais transformeriais, jautriai ir išradingai jungiančiais pirminę formą ar funkciją su pakitusia naująja.

Vaizdo pasakojimų ciklas „Pastatai transformeriai“ tyrinėja pastatus, kuriems teko patirti architektūrinių transformacijų arba kuriuose rengiamasi įgyvendinti didesnius pokyčius. Klaipėdos jūrų muziejus, Vilniaus sporto rūmai, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka – tai tik keletas žymių objektų, apie kurių unikalias konversijas ir istoriją pasakoja architektūros srities specialistai: Guoda Bardauskaitė, Kostas Biliūnas, Viltė Janušauskaitė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Elena Paleckytė, Vaidas Petrulis ir Matas Šiupšinskas.

 Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.