Pastatai transformeriai. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: 50-asis jubiliejus be iškilmių

Šiuo metu yra baigtas ir patvirtintas rūmų rekonstrukcijos pritaikant juos konferencijų centro veiklai ir aplink esančios kapinių teritorijos sutvarkymo techninis projektas. Vis dėlto Vyriausybė baigiantis vasarai patvirtino, kad kol kas nėra priimta jokio oficialaus sprendimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto. Kaip skelbiama Turto banko pranešime, pasikeitus konferencinio turizmo rinkos situacijai ir išaugus projekto kainai, norima iš naujo įvertinti šio projekto plėtros galimybes bei kryptis. Tiesa, kapinių teritorijos sutvarkymo techniniam projektui yra pritarusi Lietuvos žydų bendruomenė ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas.

Vilniaus sporto rūmai statyti kaip universalus pastatas, pritaikomas kultūros, sporto, pramogų ir visuomeniniams renginiams. Rūmų architektūra atitiko šeštojo–septintojo dešimtmečio pasaulines modernizmo tendencijas, o lietuviškoji vantinė stogo konstrukcija, suprojektuota inžinieriaus Henriko Karvelio, leido išgauti įspūdingą sklendžiančio stogo efektą. Ši konstrukcija buvo oficialiai pripažinta atradimu. 

Pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį pastatas buvo naudojamas, tačiau jo populiarumas ir prestižas menko. Tuo metu visuomenėje vyravo požiūris, kad tai – sovietmečio pabaisa. 

2006 m. pastatas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir tokiu būdu apsaugotas nuo griovimo. Tai išskirtinis atvejis pirmųjų dviejų dešimtmečių nepriklausomos Lietuvos paveldosaugos istorijoje, atvėręs kelius diskusijoms dėl kitų sovietinio modernizmo architektūros objektų vertės ir įpaveldinimo.

Apie rūmus ir esamą parengtą rekonstrukcijos projektą pasakoja architektė, paveldosaugininkė dr. Viltė Janušauskaitė.

Architektūroje atsispindi ne tik stilius ir forma. Pastatai gali būti iškalbingi laikotarpio, visuomenės raidos atspindžiai. Šiuos atspindžius ypatingu būdu kaupia pastatai, patyrę dinamiškų architektūrinių transformacijų. Ši kaita subtiliai atskleidžia vietovės, istorinio, socioekonominio, politinio ir kultūrinio lauko sąsajas. 

Netrūksta atvejų, kai paveldas šiurkščiai sunaikinamas, pažeidžiamas pastato architektūrinis vientisumas. Tarp drastiškesnių pavyzdžių galima paminėti bažnyčių pritaikymą „kitoms reikmėms“ sovietmečiu. Kitais atvejais susiduriame su pastatais transformeriais, jautriai ir išradingai jungiančiais pirminę formą ar funkciją su pakitusia naująja.

Vaizdo pasakojimų ciklas „Pastatai transformeriai“ tyrinėja pastatus, kuriems teko patirti architektūrinių transformacijų arba kuriuose rengiamasi įgyvendinti didesnius pokyčius. Klaipėdos jūrų muziejus, Vilniaus sporto rūmai, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka – tai tik keletas žymių objektų, apie kurių unikalias konversijas ir istoriją pasakoja architektūros srities specialistai: Guoda Bardauskaitė, Kostas Biliūnas, Viltė Janušauskaitė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Elena Paleckytė, Vaidas Petrulis ir Matas Šiupšinskas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.