Pastatai transformeriai. Vilniaus taksi parkas

Šio išskirtinio pastato individualų projektą rengė Pramoninės statybos projektavimo instituto, sutrumpintai vadinto „Pramprojektu“, specialistai.

Funkcionalizmo stiliaus baltas fasadas buvo išraižytas tamsiomis ištisinių langų su juodais rėmais juostomis. Didelis pastato tūris ir sluoksniuotą pyragą primenantis spalvų kontrastas tapo orientyru miesto panoramoje, žvalgantis, pavyzdžiui, nuo Pilies bokšto.

Daug paslaptingesnis ir daugelio miestiečių nepažintas buvo pastato vidus, kurio architektūrinius sprendimus pirmiausia nulėmė specifinė jo funkcija. Komplekse buvo įkurdinta taksi autoūkio administracija, automobilių remonto dirbtuvės, plovyklos ir garažai, degalinė ir kontrolės punktas.

Pirmieji du pagrindinio pastato aukštai, daugiausia skirti remonto dirbtuvėms, buvo aukštesni – po maždaug 4,8 metro, likę šeši – tik po 3 metrus. Dvi laiptinės sumontuotos iš surenkamų gelžbetonio elementų. Lankstumą ir galimybę manevruoti automobiliais užtikrino laikomųjų kolonų, o ne sienų tinklas, kurio tarpatramiai siekė 7,5 ir 9 metrus. Ir kolonos, ir briaunuotos perdangos plokštės netipinės, suprojektuotos ir gamintos specialiai šiam objektui. Po pastatu įrengtas visas tinklas inžinerinėms komunikacijoms skirtų kolektorių – tunelių.

Visgi svarbiausias ir įspūdingiausias pastato elementas – monolitinio gelžbetonio centrinis pandusas, skirtas pagrindiniams pastato gyventojams – taksi automobiliams – serpantinu patekti į viršutinius aukštus. Tiksliau, tai netgi dvi spirale prasilenkiančios rampos, sukomponuotos pastato centre, ovalo formos silikatinių plytų šachtoje.

Jomis kasdien kildavo ir leisdavosi daugiau nei 500 taksi parko automobilių. Sovietmečio pabaigoje jų skaičius jau viršijo 800, nors pastatas buvo suprojektuotas 650 mašinų. Virš šachtos kilo švieslangiai, ant paaukštinimo stogo buvo sumontuotos ryšio antenos.

Po 1990-ųjų privatizavus taksi autoūkį, į privačias rankas pateko ir pastatas, padalintas daugeliui savininkų. Ilgą laiką jis buvo tik iš dalies prižiūrimas, naudojamas ir vis labiau šiuro. 2008 m. spaudoje teigta, kad apleistas „pastatas labiau tiktų sukti siaubo filmų siužetus, nei vykdyti komercinę veiklą“. Išskyrus tuomet čia klestėjusius autoservisus ir autolaužynus bei dažasvydį. Todėl buvo suplanuota senąjį taksi parką nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują komercinį kompleksą, kuriame turėjo įsikurti prekybos centras, biurai ir viešbutis.

Veikiausiai pastatą išgelbėjo tik 2008-ųjų finansinė krizė, kurios metu pagrindinis investuotojas bankrutavo. Nuo tada pastate būta ir ekskursijų, norinčiųjų pasmalsauti neįprastoje erdvėje ir pasigrožėti Vilniaus vaizdais, atsiveriančiais nuo stogo, ir gaisrų.

2015 m. jis tapo didžiuliu meno kūriniu, ant kurio sienos festivalyje „Vilnius Street Art“ dalyvavęs britų gatvės poetas anonimas Mobstr užrašė menininkui Andy Warholui priskiriamą, tiesa, kiek perfrazuotą, šūkį „In the future every building will be world-famous for fifteen minutes“ („Ateityje kiekvienas pastatas bus penkioliką minučių žymus pasauliniu lygiu“). Šūkiui užrašyti prireikė net 38 metrų aukščio statybinio keltuvo, vienintelio tuo metu Vilniuje.

Naujasis pastato savininkas 2016 m. paskelbė, kad pastatą ne griaus, o sutvarkys ir įkurdins jame didelį automobilių taisymo centrą. Būta įvairiausių idėjų, netgi uždengti fasadą fototapetu, kuriame pavaizduoti milžiniško mastelio automobiliai, tačiau šio sprendimo pavyko išvengti. 2018 m. atnaujinant pastatą remontuoti fasadai ir laiptinės, lauko pandusas, dalis vidaus patalpų, pakeistos inžinerinės sistemos, tačiau išsaugoti pagrindiniai elementai: dryžuoti fasadai ir centrinės rampos.

Per tą laiką pakito ir naudojimo koncepcija: po rekonstravimo šiame didžiuliame, daugiau nei trisdešimties tūkstančių kvadratinių metrų ploto, pastate įkurdinta daug įvairiausių funkcijų: nuo administracinių patalpų, sporto klubo iki kartingų trasos.

2022 m. parengtas paskirties keitimo ir kapitalinio remonto projektas (projekto vadovė Diana Sabaliauskienė ir architektas Leonidas Opuchovičius), kuriame numatytas pastato vidaus perplanavimas. Pirmame ir antrame aukštuose numatytos prekybos, paslaugų, sporto klubo, trečiame ir ketvirtame – kultūros ir maitinimo, o likusiuose – administracinės patalpos. Panduso atriume suprojektuoti du panoraminiai liftai, tilteliais jungiami su pandusu, kuris taip pat pratęsiamas iki pat stogo.

Svarbiausia semantine jungtimi su pirmine pastato paskirtimi turėtų tapti šiuo metu baigiama įrengti automobilių muziejaus ekspozicija.

Grįžtant prie siaubo filmo idėjos, reikia pripažinti, kad pastatas, ypač jo spiralinės rampos, traukė ir tebetraukia meno kūrėjus – čia nufilmuotas ne vienas muzikinis klipas, o meninės veiklos kulminacija tapo 2021 m. gruodį atriumo dugne rodyta Venecijos šiuolaikinio meno bienalės „Auksiniu liūtu“ apdovanota Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“, kurią žiūrovai stebėjo neįprastoje erdvėje – būtent nuo rampos, pasirinktinai pakildami aukščiau ar žemiau. Visai kaip pirmieji taksi automobiliai ir jų vairuotojai 1974-aisiais.

Pasakoja architektė paveldosaugininkė dr. Viltė Janušauskaitė.

Šaltiniai:

Garažų paskirties pastato Dariaus ir Girėno g. 2, Vilniuje, paskirties keitimo į administracinį pastatą su kultūros, paslaugų, prekybos ir maitinimo patalpomis sudalinimo ir kapitalinio remonto projektas (2021 m.). UAB „Senojo miesto architektai“ ir MB „Beribės idėjos“.

https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/vietoj-naujininku-taksi-parko-komercinis-kompleksas.d?id=15712468.

https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/penkiolika-minuciu-sloves-taksi-parkui-29-525005.

Kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ (1974 Nr. 9 (1115).

Pramoninės statybos projektavimo institutas, 650 vietų garažas, 1969 m. Archyvinė projekto medžiaga. Šaltinis: pastato valdytojo archyvas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.