Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

Pašto ženklas Birutei Marijai Alsekaitei-Gimbutienei. Dailininkė – Eglė Kulbytė.

2021-aisiais net keliose šalyse minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia proga Lietuvos paštas tema „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ sausio 22 dieną išleido Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą.

Jo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu – Vilniaus pašte (Totorių g. 8).

Pašto ženklą kūrusi Eglė Kulbytė iliustracija ne tik norėjo paminėti 100-ąsias garsiosios archeologės gimimo metines, tačiau ir atspindėti jos išskirtinę asmenybę, paskatinti pasidomėti jos nuveiktais darbais, kurie svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. B. M. Alseikaitės–Gimbutienės gyvenimo istorija išties įdomi.

B. M. Alseikaitė-Gimbutienė gimė ir augo Vilniuje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo humanitarinius mokslus, o universitetui persikėlus į Vilnių ir įsteigus Archeologijos katedrą perėjo į archeologiją. Per kelis studijų metus moteris parašė ne vieną mokslinį darbą, apsigynė ir filosofijos mokslų daktarės laipsnį, tačiau Antrasis pasaulinis karas privertė jos visą šeimą pasitraukti į Vokietiją, kol galiausiai visam laikui ji persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Pradžioje išbandžiusi įvairius darbus, galiausiai be atlyginimo pradėjo dirbti Harvardo universiteto muziejuje. Ryžtinga ir kruopšti darbuotoja buvo pastebėta – gavo Nacionalinio mokslo fondo paramą parašyti knygai „Rytų Europos proistorė“. Tada ir prasidėjo jos didžiausi atradimai archeologijoje.

B. M. Alseikaitę-Gimbutienę labiausiai išgarsino tuo metu naujas požiūris į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o ji pradėjo aiškinti jų prasmę. Ji laikoma archeomitologijos – archeologijos krypties, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą, pradininke. Ji padėjo pagrindus ir naujai Europos priešistorės sampratai, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės.

Dėl savo darbų B. M. Alseikaitė-Gimbutienė laikoma viena garsiausių archeologių pasaulyje. Ji yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993 m. jai buvo paskirta Anisfield-Wolf premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.

LR Seimas 2021-uosius yra paskelbęs B. M. Alseikaitės-Gimbutienės metais. Šiais metais netrūks garsiai archeologei dedikuotų renginių: planuojamos kelios parodos, mokinių piešinių konkursas, seminarų ciklas ir konferencija bei kitos iniciatyvos.

Lietuvos pašto informacija