Žiūrėjimo laikas

45 min

„Pataisos namai – nei namai, nei padeda pasitaisyti.“ Pokalbis apie gyvenimą įkalinimo įstaigose

Ar pataisos namai iš tiesų sukuria paskatas žmonėms keistis? Ko reikia, kad į laisvę išėję buvę nuteistieji sėkmingiau integruotųsi į visuomenę? Ir kaip kinta visuomenės požiūris į buvusius nuteistuosius? Pokalbyje apie nuteistųjų gyvenimą įkalinimo įstaigose dalyvauja buvęs kalinys Linas Zakis, kunigas Kęstutis Dvareckas ir žurnalistas Donatas Puslys.

Linas Zakis pasakoja, kad įkalinimo įstaiga jam nepadėjo įgyti įgūdžių, reikalingų integruotis į visuomenę – atvirkščiai, kalėjimas buvo tarsi nusikalstamumo mokykla. „Ten pradėjau vartoti narkotikus ir pasidariau sumanesnis visuose reikaluose, kurie kertasi su teisiniais dalykais“, – patirtimi dalinasi buvęs kalinys. Anot jo, daugybės kitų kalinių istorijos – panašios. Jis pats, pakeitęs gyvenimo būdą, pasakodamas apie savo patirtį bando paraginti kitus keistis ir parodyti, kad yra galimybė gyventi kitaip. „Statistika apgailėtina, mažai kas išsikapsto, bet dėl tų bandančiųjų išsikapstyti pasakoju savo istoriją, kuri pamokoma, tikiuosi, kad tai kažkam padės“, – sako L. Zakis.

Anot kunigo Kęstučio Dvarecko, pataisos namai „nei namais kvepia, nei pataisos galimybėmis“. Jis pasakoja, kad dabar įkalinimo įstaigose yra daug nuo priklausomybės kenčiančių žmonių, kurie būtent dėl to ir padarė nusikaltimų. Pats kunigas jau daug metų padeda priklausomiems žmonėms, tad jam atrodo, kad pataisos namai galėtų tapti pirma stotele kelyje į gijimą. „Atrodo, kada, jei ne dabar galėtume jiems padėti – vienu šūviu du zuikiai“, – sako kunigas. Tačiau įkalinimo įstaigose atsidūrę žmonės tik išimtiniais atvejais sulaukia specialistų pagalbos. Anot dvasininko, dabar pataisos namuose padėti žmonėms keisti gyvenimą nėra galimybių. „Jie [pataisos namų darbuotojai] turi tokius krūvius, kad kontaktiniam darbui, net ir labai norint, lieka tik gaisrų gesinimas. Apie nuoseklų darbą turbūt jie prieš miegą pasvajoja“, – pasakoja K. Dvareckas.

Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Šiuo pokalbių ir diskusijų ciklu siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į socialiai pažeidžiamas žmonių grupes, atskleidžiant preventyvinių programų aktualumą, palaikymą ir išvystymą. Tai reali galimybė savo rankomis ir širdimi paliesti pačias giliausias ir skaudžiausias opas, suprasti ir pažinti žmones bei jų gyvenimo istorijas. Diskusijose dalyvaus asmeniškai skurdą, prievartą, izoliaciją ar socialinę atskirtį patiriantys asmenys, taip pat, pagalbą įvairiose organizacijose teikiantys specialistai ir dvasiniai vadovai.

Diskusijos dalyviai dalinsis savo gyvenimo patirtimi ir įžvalgomis. Geresnis išmanymas apie skirtingas socialinės rizikos situacijas bei kelius, kaip į jas patenkama, sudarys prielaidas kiekvienam žmogui imtis iniciatyvos ir pilietinio aktyvumo, atkreipiant dėmesį ir sprendžiant visuomenėje kylančius klausimus, susijusius su socialinės atskirties situacijomis. Geresnis socialinėje atskirtyje gyvenančių asmenų pažinimas padės gerbti socialinę įvairovę ir kitų žmonių pasirinkimus.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.