2020 07 14

Kostas Kajėnas

Gediminas Šulcas

bernardinai.lt

Klausymo laikas:

26 min

„Pats sau nebuvau mielas“. Sigito istorija

Sigitas pradėjo nuo žolės, vėliau perėjo prie amfetamino ir „ecstasy“ tablečių. Amfetaminą vartojo keletą metų, šiuo metu jis gydosi priklausomybę bendruomenėje „Aš esu“. Vaikinas prisimena, kad alkoholio ir narkotikų paragavo gana anksti, o su tuo susijusi buvo ir vaikystė.

Jaunam vaikinui vienas sunkiausių gyvenimo etapų buvo tėvų skyrybos: „Pabuvęs reabilitacijoje pamačiau savo vaikystę, visą tą laikotarpį iki aktyvios priklausomybės. Tai ten man nebuvo miela, man kažkaip labai liūdna buvo sužinoti, kad ta šeima visai ne tokia, kokią aš įsivaizdavau. Ilgai gyvenau iliuzijoje, kad viskas labai fainai ir labai gražu“, – prisimindamas vaikystę ir vėlesnį suvokimą koks 

Sigito pažintis su narkotikais prasidėjo pabandžius žolės. Įsitraukimas į vartojimą buvo susijęs su savivertės problemomis: „Jeigu kažkas nesisekė mokykloje, mane kažkas paspausdavo, tai aš tada einu ir skambinu, sakau, chebra, davai, parūkom. Vienas iš priklausomybės požymių yra noras kontroliuoti savo jausmus: jeigu blogai jautiesi, tai nori slopinti, o jei gerai jautiesi, tai nori juos kaip tik suaktyvinti. Savęs neteisinu, bet nieko apie tai nežinojau. Mokykloje buvo pamokos apie lytines ligas, bet nežinojau nei kas yra žolė, nei kas yra amfetaminas ir visi tie dalykai“, – pasakoja Sigitas.

Vyras prisimena, kad dažnai kitiems tiesiog kalbėdavo apie save. Jis tiesiog norėjo įtvirtinti save, parodyti kitiems, kad jam viskas gerai: „Juk pats sau nebuvau mielas, pats sau nebuvau geras žmogus, buvau šlykštus narkomanas, todėl norėjau kitiems įrodyti, kad toks nesu“, – prisimena Sigitas.

Sigitas kelis kartus bandė mesti narkotikus, jam sunkiai sekdavosi. Kaip pats prisimena sunku buvo ne tik dėl pačios fizinės priklausomybės, bet ir dėl to, kad jis nesuprasdavo savo ribotumo, įsivaizduodavo viską galintis ir kad priklausomybę jau nugalėjo: „Sunku buvo suprasti, kad vaikštau su didžiule karūna ant galvos, kad kiti žmonės man nebuvo svarbūs gyvenime. Tik aš pats buvau sau svarbus“, – prisimena save Sigitas.

Vyras dabar sakosi radęs bent laikiną ramybę bendruomenėje ir tikėjime Dievu, tačiau atrasti šį kelią užtruko labai ilgai: „Aš, netikintis žmogus, pradėjau šauktis Dievo. Manau, kad jis mane išgirdo, nes būtent tada atsirado žmonių palaikymo ir pagalbos. Mane tai pakėlė į kitą lygmenį, nes jau nebesu vienas. Turiu Dievą“, – pasakoja Sigitas.

Ši tinklalaidė skirta kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija ar moralas, bet liudijimas, kad visuomet yra kitas kelias. Siekime kartu griauti nusistovėjusias nuostatas, kad priklausomybė yra valios trūkumas ar apsileidimas. Netiesa ir tai, kad priklausomybės ligos paliečia tik socialiai pažeidžiamus asmenis ar tik tam tikras mūsų visuomenės grupes. Tai liga, kuri priklauso nuo įvairių veiksnių. Tai pat ir nuo vienišumo išgyvenimo, iliuzijos, jog psichoaktyvios medžiagos gali padėti nuo viso to pabėgti. Priklausomybė nėra mirties nuosprendis. Kelias atgal į gyvenimą, tikrai yra, tačiau jis nėra lengvas, todėl ženkime juo kartu. 

Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“
Adresas: Šv. Stepono g. 37, Vilnius
El. paštas: [email protected]