Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

2023 01 04

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Pavasario semestras Mažojoje akademijoje: kursai, skirti supažindinti su krikščionybės istorija

Paroda „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniuose“. Evgenios Levin / muziejaus archyvo nuotrauka

2023 m. pavasario semestre Mažojoje akademijoje vyks 7 kursai, skirti supažindinti su krikščionybės istorija, menu ir literatūra, Šventuoju Raštu, dvasingumu, sakramentais ir krikščionybės paveldu Vilniuje. Dauguma užsiėmimų vyks gyvai (susitikimo vieta – Lietuvių katalikų mokslo akademija, Pilies g. 8).

Klausytojams kituose miestuose paruošėme du gilinimuisi į Šventąjį Raštą ir krikščionišką dvasingumą skirtus kursus. Juos bus galima klausyti nuotoliniu būdu, prisijungiant per jau įprastą Zoom programėlę.

Prie gyvai vyksiančių kursų nurodoma, kur jie vyks (auditorija), prie nuotolinių, – kad vyks nuotoliniu būdu.

Registracija į kursus – Lkma.lt.

Paskaitų tvarkaraštis

Vilniaus vienuolynai. Istorija ir paveldas

Pirmadieniais sausio 16–kovo 20 d. 18.00 val. LKMA auloje. Dėstytojai: Martynas Jakulis, Tojana Račiūnaitė, Liudas Jovaiša, Regimanta Stankevičienė.

Šis kursas – rudenį skaityto paskaitų ciklo apie aštuonis seniausius (XIV–XVII a. pr.) Vilniaus katalikų vyrų ir moterų vienuolynus tąsa. Antrajame (pavasario) semestre keturi dėstytojai dešimtyje paskaitų supažindins su dvylika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėlyvojo laikotarpio (XVII a. pr.–XVIII a. vid.) Vilniaus vienuolynų, kuriuos buvo įsteigusios šiandien Vilniuje jau nebesutinkamos, tad dabartiniam vilniečiui menkiau pažįstamos vienuolijos.

Dėstytojai: Martynas Jakulis – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, monografijos „Špitolės Vilniuje: labdara, gydymas ir skurdas XVI–XVIII a.“ autorius.

Liudas Jovaiša – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas.

Tojana Račiūnaitė – dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, monografijų „Vizijos ir atvaizdai. Basųjų karmelitų palikimas“, „Atvaizdo gyvastis. Švč. Mergelės Marijos stebuklingųjų atvaizdų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII–XVIII a.“ autorė.

Regimanta Stankevičienė dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, monografijų „Antakalnio Jėzus ir kiti stebuklingojo Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“, „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas: Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“ autorė.

Paroda „Dangaus miestas. Vilniaus vienuolijų palikimas Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniuose“. Evgenios Levin / muziejaus archyvo nuotrauka

Septynios dorybės: krikščioniškasis atsparumo ir laimingo gyvenimo receptas

Antradieniais kovo 7–balandžio 18 d. 18.30 val. nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Dėstytoja – dr. Jūratė Micevičiūtė.

Žmogus, išsiugdęs keturias pagrindines dorybes: protingumą, teisingumą, tvirtumą ir susivaldymą, – įgyja atsparumo, leidžiančio išgyventi sunkiais laikais, ir pajėgia susikurti laimingą būvį. Šį ketvertuką mini jau Platonas, nors nemato reikalo jį pagrįsti, – taip giliai įsitvirtinusi ši tradicija buvo jo laikais.

Krikščionybė perėmė antikos patirtį, tačiau ją reikšmingai papildė mokymu apie tris teologalines dorybes. Tai – tikėjimas, viltis ir meilė, be kurių neįmanoma žmogaus pilnatvė. Maža to, kaip tik jos padeda tobulai išskleisti pagrindines dorybes, peržengiant žmogui būdingą ribotumą. Tai išsamiai ir netikėtai išdėstė šv. Tomas Akvinietis, o Vatikano II Susirinkimo paskatinti moralės filosofai įtaigiai pabrėžė, kad kaip tik dorybės paruošia asmenį atsiverti santykiui su kitais ir su Kitu.

Paskaitų turinys: 1. Įvadas: dorybių samprata krikščioniškoje tradicijoje; 2. Pagrindinės dorybės. Protingumas; 3. Teisingumo dorybė; 4. Tvirtumo dorybė; 5. Susivaldymo dorybė; 6. Trys teologinės dorybės. Tikėjimas; 7. Viltis ir dosnioji meilė.

Vilniaus siužetai senojoje raštijoje (XVI–XVII a.)

Antradieniais kovo 7–balandžio 11 d. 18.00 val. LKMA auloje. Dėstytojai – dr. Mintautas Čiurinskas ir dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė.

Vilniaus istorija marga ir neaprėpiama, net jeigu žvelgiame tik į vieną jos atkarpą – XVI ar XVII amžių. Kursui parinkome mūsų tyrinėtus, o kartu ir labai ryškius Vilniaus istorijos siužetus, atspindėtus šių amžių raštijoje. Itin svarbią jos dalį sudaro katalikų autorių tekstai, šiam kursui iš jų pasirinkti daugiausia lotyniškieji.

Aptarsime, kaip Vilnius triumfavo 1514 m. po didžiosios Oršos pergalės, ką Vilniuje nuveikė vysk. Zacharijas Ferreris, popiežiaus atsiųstas ištirti būsimo šventojo Kazimiero gyvenimą, kaip į Vilnių 1569 m. atvyko ir kūrėsi (ir tai aprašė) jėzuitai, kokią poeziją rašė jų įsteigtos Vilniaus akademijos auklėtiniai.

XVII amžius prasidėjo dar neregėto užmojo iškilmėmis pažymint šv. Kazimiero kanonizaciją, netrukus čia atvyko, mokėsi, dėstė ir pamokslus sakė garsusis poetas jėzuitas Sarbievijus, vėliau pramintas krikščioniškuoju Horacijumi. Jo eilėraštis apie Vilnių, perteikiantis nuo Lukiškių kalvų matomus jo vaizdus, tebėra vienas gražiausių kūrinių šia tema. Vilniuje prasidėjo ir Juozapato Kuncevičiaus šventumo kelias, kurį siekta kuo greičiau aprašyti po unitų arkivyskupo kankinystės 1623 m. Įstabūs ne tik visi tie įvykiai ir asmenybės, bet ir juos įamžinę senieji tekstai, kurie bus pristatyti per šio kurso paskaitas. Kursas dedikuojamas jubiliejiniams Vilniaus ir Šv. Juozapato metams.

Ona Dilytė-Čiurinskienė – filologė, vertėja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentė, mokslo žurnalo „Senoji Lietuvos literatūra“ redkolegijos narė ir viena pagrindinių rengėjų.

Apgynė disertaciją „Religinė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija“, verčia ir tyrinėja LDK senuosius tekstus, ypač domisi Baroko poezija, devociniais ir tarpkonfesiniais aspektais. Išvertė iš lotynų kalbos ir publikavo senosios literatūros šaltinių, tarp jų – Sarbievijaus poezija ir poetika, Mikalojaus Kristupo Chaleckio, šv. Juozapatui skirta poezija, LDK jėzuitų studentų ir dėstytojų kūryba. Vilniaus universitete filologams dėsto kursus apie Renesanso ir Baroko lotyniškąją literatūrą, antikinių ir krikščioniškų šaltinių sankirtas.

Mintautas Čiurinskas – filologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentas, mokslo žurnalo „Senoji Lietuvos literatūra“ vyr. redaktorius, knygos „XVI–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės biografistika“ autorius. Daugiausia dėmesio skiria senosios Lietuvos literatūros tyrimams, verčia iš lotynų kalbos ir publikuoja senuosius tekstus. Tiria LDK hagiografiją, ypač Lietuvos šventųjų Kazimiero ir Juozapato kulto istoriją ir jiems skirtus literatūrinius tekstus bei gyvenimo aprašymus. Yra publikavęs 2 tomus istorinių šaltinių apie šv. Kazimiero gyvenimą ir ankstyvąjį kultą. Vilniaus universitete filologams ir istorikams dėsto kursus apie Renesanso ir Baroko lotyniškąją literatūrą, LDK lotyniškuosius šaltinius.

Paroda „Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias: 1990–2019“. Evgenios Levin / Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo nuotrauka

Knygų klubas. Viltis

Trečią mėnesio antradienį 18.30 val. LKMA Mažojoje auditorijoje. Dėstytoja – dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Pernai tokiu metų laiku dar galėjome akademiškai steriliai svarstyti apie vienokius ar kitokius galvosopius, pavasarį likome netekę amo tarsi nuo smūgio į paširdžius. Daugelį rašto žmonių apskritai pakirto neviltis ir beprasmybė, jausmas, kad skaityti, rašyti, kurti neįmanoma, net šventvagiška, o kartu siaubas dėl to, kad bet koks tiesioginis indėlis pinigais ar laiku toks menkas.

Todėl šiemet Knygų klube ir vėl imsimės esminio klausimo: vilties. Nemisime cukruotu morfijumi, neieškosime užsimiršimo, nesišaipysime iš „durnių motinos“, bet mėginsime rimtai paklausti: kas yra viltis, kodėl vieni jos turi, o kiti ne, iš ko atpažįstame viltinguosius, ar įmanoma jos kur nors gauti, rasti, įsikvėpti, ir jei taip, tai kur – ir kokia kaina?

Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė – humanitarinių mokslų daktarė, vertėja, publicistė.

Atidusis skaitymas. Evangelija pagal Morkų

Trečiadieniais sausio 18–kovo 1 d. 18.00 val. gyvi susitikimai LKMA Mažojoje auditorijoje. Dėstytoja – ses. Rima Malickaitė CC.

Atidžiai skaitydami Evangelijos pagal Morkų tekstus bandysime ne tik perprasti konkrečių tekstų prasmę, bet ir užčiuopti visos Evangelijos sumanymą. Susipažinsime su Bažnyčioje praktikuotais evangelinių tekstų skaitymo būdais. Susitikimą sudaro įvadai į Evangelijos ištrauką ir pasidalinimai kurso lankytojų maldos vaisiais.

Ses. Rima Malickaitė CC – Nukryžiuotojo Kristaus kongregacijos sesuo, humanitarinių mokslų daktarė.

Žvilgsnio dialogas Šventajame Rašte ir gyvenime

Trečiadieniais kovo 1–balandžio 5 d. 18.30 val. nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą. Dėstytoja – ses. Linda Ceple.

Tikras dialogas kyla iš žvilgsnio, kurį gimdo širdies nuostatos. O dialogas brandina. Šventajame Rašte – Dievo ir žmogaus dialogo knygoje – gausu žvilgsnių susitikimų, kurie perauga į žodžių ar net viso gyvenimo pokalbį. Šiame šešių paskaitų kurse panagrinėsime keletą tokių susitikimų tarp Dievo ir žmogaus bei tarp žmonių, taip pat įsižiūrėsime, kaip susitikus žvilgsniams keičiasi vidinės nuostatos. Būsime kviečiami leisti meilės žvilgsniui keisti ir mūsų širdis.

Ses. Linda Ceple – Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo iš Latvijos. Baigė pastoracinės teologijos studijas Kaune ir studijavo dvasinę teologiją Romoje. Seminarų ir rekolekcijų vedėja.

Paroda „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“ Bažnytinio paveldo muziejuje. Gintarės Grigėnaitės nuotrauka

Šventieji sakramentai – septyni stebuklingi Dievo buvimai mums ir mumyse

Ketvirtadieniais vasario 2, 9, 23, kovo 2, 9, 16, 23, 30 d. 18 val. Dėstytojas – kun. Gabrielius Satkauskas.

Paties Kristaus įsteigti ir Bažnyčiai palikti septyni sakramentai yra unikalus Dievo veikimas žmonijoje iki Jam ateisiant antrą kartą. Kaip Dievas pasilieka pasaulyje sakramentiniu būdu, kaip tai mums tampa išganinga ir kuo ypatingas bei žavintis yra toks mylinčio Dievo veikimas, pasiaiškinsime per 8 susitikimus. Kursas paremtas Katalikų Bažnyčios katekizmo medžiaga, sakramentine katecheze ir praktine liturgija. Visus, kas norėtų labiau pažinti teologinę ir praktinę teoriją apie sakramentus, kas trokšta sąmoningiau švęsti sakramentinį gyvenimą, kviečiame registruotis.

Kun. Gabrielius Satkauskas – Vilniaus arkivyskupijos kunigas, Dievo Gailestingumo koplyčios (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose) kapelionas, Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro sielovadininkas, Vilniaus krašto ateitininkų dvasios vadas.

Registracija į 2023 m. pavasario semestro kursus vyksta iki sausio pabaigos arba kol bus laisvų vietų. Registracija į kursus privaloma. Dėl išsamesnės informacijos kviečiame kreiptis žemiau nurodytais kontaktais.

Ses. Rima Malickaitė CC,

Mažosios akademijos koordinatorė,

e. p. [email protected],

tel. +370 683 39 868,

Lkma.lt

Mažosios akademijos informacija

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite