Pelėdos – išskirtiniai, bet labai jautrūs aplinkos pokyčiams paukščiai

Lietuvoje gyvena ir peri dešimt pelėdų rūšių, septynios iš jų yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Penkios pelėdų rūšys yra saugomos tarptautiniu mastu ES Paukščių direktyvos pirmuoju priedu. Pelėdų rūšys yra labai skirtingos tiek savo dydžiu, tiek gyvenamąja aplinka, bet visos jos – trikdymui ir aplinkos pokyčiams jautrūs paukščiai, kurių apsauga yra sudėtinga.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologė dr. GINTARĖ GRAŠYTĖ supažindino su pelėdų situacija Lietuvoje. Čia galima sutikti trylika pelėdų rūšių, bet gyvena ir peri tik dešimt rūšių. Tik kelios pelėdų rūšys yra dažnos, ir jas galima sutikti beveik visoje šalies teritorijoje. Net septynios pelėdų rūšys yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, iš jų penkios yra saugomos ES Paukščių direktyvos, kur yra įtrauktos į pirmąjį priedą. Šiame priede išvardintoms paukščių rūšims yra steigiamos „Natura 2000“ teritorijos, kuriose siekiama užtikrinti palankias sąlygas rūšims gyvuoti.

Tokia apsauga nustatyta ir „Natura 2000“ teritorijos Lietuvoje steigiamos šioms pelėdų rūšims: didžiajam apuokui, uralinei pelėdai, žvirblinei pelėdai, lututei ir balinei pelėdai.

Ornitologės teigimu, pelėdos – išskirtiniai paukščiai, jautrūs aplinkos pokyčiams, ir jų apsauga yra sudėtinga. Didžiausią grėsmę jiems kelia miškų kirtimas ir šlapynių sausinimas. Taip pat įtaką daro klimato kaita, grobio pokyčiai, trikdymas, invaziniai plėšrūnai ir kt.

„Paukščiai yra prisitaikę, kad išsirita jaunikliai būtent tada, kai aplinkoje būna daugiausia grobio. Bet klimatas šiltėja, pelės pradeda veistis anksčiau, ir daug grobio aplinkoje būna ne tada, kai auga jaunikliai, o daug anksčiau. O tada, kai jaunikliai auga, jau jo nebūna“, – pateikė pavyzdį dr. G. Grašytė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologė dr. Gintarė Grašytė. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Mokslininkė išskyrė „Natura 2000“ tinklo teritorijas jau minėtoms penkioms pelėdų rūšims, kuriose vykdomos pelėdų apskaitos, stengiamasi užtikrinti palankias sąlygas, kad jos išliktų. Daugiausia tokių teritorijų yra įsteigtų žvirblinei pelėdai – aštuonios teritorijos visoje Lietuvoje, nuo Kamanų pelkės iki Labanoro. Didžiajam apuokui ir balinei pelėdai Lietuvoje įsteigta tik viena saugoma teritorija Nemuno Deltoje. Uralinė pelėda yra paplitusi tik Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, ji saugoma dvejose teritorijose – Biržų girioje ir Adutiškio–Guntauninkų miškuose. Lututė saugoma penkiose teritorijose – Aukštaitijos nacionaliniame parke, Labanoro, Rūdninkų, Dainavos giriose ir Čepkelių pelkėje.

„Pabandykite įsivaizduoti, kad tų paukščių turime tik dešimt ar tik šimtą porų ir greitai galime jų visai nebeturėti“, – miško kirtimų ribojimo pelėdų veisimosi vietose svarbą pabrėžė dr. G. Grašytė.

Mokslininkės teigimu, ne mažiau svarbu užtikrinti ir paukščių ramybę veisimosi metu, nesausinti dar išlikusių šlapynių ar atkurti nunykusias, riboti invazinių plėšrūnų gausą „Ir Lietuvos miškuose bei pelkėse toliau galėsime klausytis šių saugomų rūšių ūbavimų“, – sakė ji.

Mažasis apuokas. Kęstučio Čepėno nuotrauka

Uralinė pelėda. Kęstučio Čepėno nuotrauka

Naminė pelėda. Kęstučio Čepėno nuotrauka

Balinė pelėda. Kęstučio Čepėno nuotrauka

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Šiuo metu atliekame nedidelius technologinius pakeitimus. Žvelgdami į ateitį planuojame ir ženklesnį atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.