Penkiolikmečių skaitymo gebėjimai: tendencijos panašios, rezultatai skirtingi

Lietuva EBPO kas treji metai vykdomuose PISA tyrimuose dalyvauja nuo 2006-ųjų. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu dr. Algirdas Zabulionis parengė 2018 m. atlikto tarptautinio PISA tyrimo Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tikslinę analizę¹, kurioje apžvelgiami Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai, atliekant PISA tyrimo užduotis. Tyrimu nustatyti mokinių pasiekimai trijose srityse: skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo ir gamtamokslinio raštingumo. Žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojams išgryninome svarbiausius su skaitymo gebėjimais susijusius duomenis ir išvadas.

Lietuvos mokinių 2006–2018 m. skaitymo gebėjimų rezultatai visais tyrimo etapais yra labai panašūs – aiškaus „kilimo“ visame laiko intervale tikrai nėra. O vienų ar kitų metų nežymų pokytį galima paaiškinti testavimo metodo pokyčiu (nuo „popierinio“ testavimo metodo, taikyto 2006–2012 m., 2015-aisiais pereita prie kompiuterinio) ar kitais niuansais. Tačiau, palyginus Lietuvos ir jos kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – rezultatus, matyti, kad Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai yra gerokai prastesni nei Estijos ir Lenkijos ir šiek tiek menkesni už Latvijos. 

Pagrindiniai Lietuvos (žemiausi rodikliai iš kaimyninių šalių) ir Estijos (aukščiausi) nacionalinių švietimo sistemų kokybinių pasiekimų skirtumai yra šie: Estijos kaimo mokyklose mokinių, nepasiekusių PISA skaitymo gebėjimų minimalaus raštingumo lygio, dalis (13 proc.) yra mažesnė negu tokių mokinių dalis Lietuvos didžiuosiuose miestuose (15 proc.). Bendrame visų šalių fone ypač išsiskiria Lietuvos kaimo mokyklų mokinių rodikliai – net 42 proc. jų nepasiekia minimalaus PISA skaitymo gebėjimų lygio. 

Kita skaitymo pasiekimų skalės pusė – itin aukšti skaitymo gebėjimai. Rezultatas kaimyninėse šalyse vėl panašus – labiausiai skiriasi Lietuva ir Estija: Estijos kaimo mokyklose šį lygį pasiekusių mokinių dalis (13 proc.) didesnė negu Lietuvos didžiuosiuose miestuose (8 proc.). Lenkijos duomenys puikūs, Latvijos – panašūs kaip Lietuvos.

Žinoma, tokias lyginamąsias statistikas, aiškinančias kitų šalių pasiekimus, reikia interpretuoti atsargiai, nes yra nemažai svarbių kintamųjų, kurie gali turėti įtakos renkant duomenis (pavyzdžiui, tiriamoji grupė – penkiolikmečiai, tačiau jie, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, gali mokytis ne tik devintoje, bet ir aštuntoje ar dešimtoje klasėje). Ypač atsargiai vertinti reikėtų tuo atveju, jeigu tie tyrimų rezultatai bus naudojami šalies nacionalinei švietimo politikai pagrįsti.

Dvikalbystės įtaka

Tyrimo PISA-2018 duomenų analizė rodo, kad apie 88 proc. Lietuvos penkiolikmečių mokinių namuose dažniausiai kalba lietuvių kalba, 7,8 proc. – rusų, 3,4 proc. – lenkų, apie 1 proc. – kitomis kalbomis. Tyrimo testavimas vyko kompiuteriniu būdu. Prieš atlikdami testą, mokiniai galėjo rinktis, kokia kalba iš minėtų trijų jį nori atlikti. Rezultatai gana įdomūs: namuose lietuviškai kalbantys mokiniai rinkosi lietuvių kalbą (99,9 proc.), apie 70 proc. kalbančiųjų lenkiškai – lenkų kalbą (apie 27  proc. rinkosi lietuvių kalbą), apie 50 proc. kalbančiųjų rusiškai – rusų kalbą (apie 41 proc. rinkosi lietuvių kalbą). Tai rodo, kad dalis šalies mokinių gyvena dvikalbėje aplinkoje. Svarbu pažymėti, kad PISA testą (nesvarbu kurį – skaitymo, matematikos ar gamtos) atlikusių mokinių, kurių testavimo ir „namų“ kalbos nesutapo, rezultatai yra žemesni. Taigi galima daryti išvadą, kad dvikalbystės veiksnys turėjo įtakos jų pasiekimams.

Geriausiai PISA testus atliko mokiniai, lankantys mokyklas lietuvių mokomąja kalba. Rusų mokyklų mokinių rezultatai statistiškai nesiskiria nuo lietuvių, o lenkų ir daugiakalbių mokyklų mokinių pasiekimai prastesni. Kalbinis mokyklos veiksnys daro didžiausią įtaką skaitymo gebėjimų testo rezultatams, tačiau reikia pabrėžti, kad mokinys galėjo pasirinkti atlikti PISA testo užduotį norima kalba, todėl žemesni vienos ar kitos kalbinės grupės mokinių rezultatai negali būti paaiškinami vien kalbos veiksniu. 

Vienas kitų veiksnių – kuriose vietovėse yra dauguma vienos ar kitos grupės mokyklų, t. y. kaimo ir miesto veiksnys. Lietuvoje šis veiksnys labai akivaizdus – kaimo vietovėse lenkiškų mokyklų santykinai yra gerokai daugiau negu rusiškų: absoliuti dauguma mokyklų rusų mokomąja kalba yra miestuose (pagal PISA tyrimo klasifikaciją – vietovėse, kuriose yra daugiau negu 15 000 gyventojų), o mokyklų lenkų mokomąja kalba apie 40 proc. mokinių mokosi kaimo vietovėse (mažiau nei 3000 gyventojų).

Dvikalbės mokinių grupės rezultatai visais PISA tyrimo metais (2006–2018 m.) buvo žemesni negu vienakalbės grupės ir nematyti tendencijos, kad šis tarpgrupinis mokinių pasiekimų skirtumas, bėgant metams, mažėtų. Šis dvikalbystės veiksnio neigiamas poveikis panašus visose šalyse – tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Tačiau aiškinti šį skirtumą vien tik kalbos veiksniu nėra teisinga – šios dvi grupės skiriasi ir mokinių ekonomine, socialine bei kultūrine aplinka, t. y. gerokai bendresniais požymiais.

Svarbu paminėti, kad tai, jog atlikdami testą mokiniai ne visada rinkosi tą kalbą, kuria mokosi mokykloje, rodo, jog Lietuvos švietimo sistemoje jau nelieka trijų izoliuotų kalbinių salų – lietuvių, lenkų ir rusų. Skaitmeninis mokymas(is) gali dar labiau paspartinti ribų tarp trijų Lietuvos mokyklose vartojamų kalbų nykimą.

Aplinkos ir vietovės įtaka pasiekimams

Mokinių pasiekimai priklauso ne tik nuo mokyklos (kaimo ar miesto), bet ir nuo jų šeimos ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos. 

Yra daug metodikų, pagal kurias vietovei priskiriamas kaimo ar miesto statusas. PISA tyrimo metodikoje remtasi gyventojų skaičiumi: kaimas arba kaimo vietovė – mažiau negu 3000 gyventojų, miestelis – 3000–15 000 gyventojų, miestas – 15 000–100 000 gyventojų, didmiestis – 100 000–1 milijonas gyventojų. Tiesa, Lietuvos atveju tokia klasifikacija nėra teisinga – pavyzdžiui, formaliai pritaikius šį grupavimą, Birštonas tampa kaimu, nelabai aiški Panevėžio mokyklų klasifikacija ir pan. Tačiau prie tokio skirstymo metodo tenka prisitaikyti, jei norime palyginti Lietuvos ir kitų šalių padėtį. 

Palyginus Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimus pagal šį aspektą, matyti, kad kaimo mokyklų mokinių rezultatai visose srityse visais metais (2006–2018 m.) buvo žemiausi ir nekilo. Didžiųjų miestų mokyklų mokinių rezultatai visais tyrimo metais buvo stabiliai aukšti, galima teigti – nežymiai kylantys. Skirtumas tarp didžiųjų miestų ir miestų mokyklų mokinių rezultatų pirmaisiais ciklais buvęs nežymus, bet 2015–2018 m. padidėjo. 2018 m. miestų ir miestelių mokyklų rezultatai, iki tol buvę gana skirtingi, tapo labai panašūs. Lyginant Lietuvos ir kaimyninių šalių mokinių pasiekimus, aiški jau minėta tendencija: Latvijos ir Lietuvos mokinių rezultatai yra palyginti panašūs, Estijos ir Lenkijos rezultatai aukštesni. 

2018 m. tyrimo rezultatai tik patvirtina, kad atskirtis tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių pasiekimų vis didėja.  Lietuvos švietimo sistemai, atrodo, kyla daugiausia problemų užtikrinant lygias ugdymo(si) galimybes visiems mokiniams – ir kaimo, ir miesto mokyklų.

Išanalizavus PISA tyrimo visų 12 metų rezultatus, akivaizdu, kad Lietuvoje vis labiau skiriasi kaimo ir miesto ekonominė, socia­linė ir kultūrinė šeimos aplinka, kaimo mokinių ekonominė, socialinė ir kultūrinė atskirtis vis didėja. Antra vertus, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai šeimų skirtumai yra gerokai platesnė problema, švietimo institucijų galimybės šioje srityje yra labai ribotos. Kaimo ir miesto mokyklų mokinių akademinių pasiekimų skirtumus daugiausia lemia tose mokyklose suteikiama ugdymo kokybė – tai jau tiesioginė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir savivaldybių veiklos sritis. 

Su šia kaimo ir miesto ekonomine, socialine ir kultūrine atskirties problema daugiau ar mažiau susiduria visos Lietuvos kaimyninės šalys. Palyginus Lietuvos ir Estijos (tarp jų didžiausias skirtumas) tyrimo duomenis, galima daryti išvadą, kad Estijos švietimo sistema sugebėjo iš dalies išspręsti lygių galimybių kaimo ir miesto mokyklų mokiniams problemas – panašaus ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso mokinių PISA testų rezultatai nepriklauso nuo mokyklos vietovės. Lietuvos mokiniai, deja, yra smarkiai veikiami abiejų veiksnių – ir kaimo bei miesto, ir ekonominės, socialinės bei kultūrinės aplinkos. 

1. Tarptautinio švietimo tyrimo OECD PISA Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tikslinė antrinė analizė [elektroninis išteklius] / Algirdas Zabulionis (1954–2020). Vilnius: [Nacionalinė švietimo agentūra], 2020. Prieiga per internetą.

Parengta pagal A. Zabulionio „Tarptautinio švietimo tyrimo OECD PISA Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tikslinę antrinę analizę“