2021 06 15

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Pirmą kartą sugiedota Sibiro Madonos litanija

Sibiro Madona
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvo nuotrauka

„Švenčiausioji Mergele, Lietuvos tremtinių Sibiro Madona pavadintoji – globok mūsų tautą ir žemę.“ (Ištrauka iš Sibiro Madonos litanijos. Autorius poetas Rimvydas Stankevičius)

Birželio 14-ąją, praėjus 80 metų nuo Sovietų Sąjungos vykdytų masinių trėmimų pradžios, minėjome Gedulo ir vilties dieną. Šios dienos išvakarėse Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje po šv. Mišių (koncelebravo kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas) vyko bendrijos „Lemtis“ organizuotas Gedulo ir Vilties minėjimas. Jo metu kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas doc. Rolandas Daugėla) pirmą kartą Lietuvoje sugiedojo Sibiro Madonos litaniją. Sibiro Madonos litanijos teksto autorius – poetas Rimvydas Stankevičius, muzikos autorius – kompozitorius Antanas Prancevičius.

Kamerinis choras „Cantate Domino“ gieda Sibiro Madonos litaniją. Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

Šią litaniją poetas R. Stankevičius sukūrė, melsdamasis prie medinės Sibiro Madonos skulptūros Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Sibiro Madona – legendinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra, 2010-aisiais į Lietuvą atgabenta iš Krasnojarsko krašto, Korbiko gyvenvietės kapinių. 2018 metų sausio 13-ąją skulptūra buvo pašventinta Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.  Skulptūros autorius – tremtinys Jonas Maldutis išdrožė ją iš medžio. Prie Korbiko kapinėse stovėjusios skulptūros melsdavosi ir tremtiniai lietuviai, ir vietiniai gyventojai. Ji ten stovėjo keliasdešimt metų, atlaikiusi vėjus, lietų, pūgas, kol 1990-aisiais ją pastebėjo lietuviškųjų tremtinių kapinių tvarkytojų ekspedicijos dalyviai Algirdas Markūnas ir Antanas Sadeckas.

„Esu giliai įsitikinęs, kad tai yra lietuvių tautos ir Dievo reikalai, lietuvių tautos ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos reikalai“, – sakė Sibiro Madonos litanijos autorius poetas Rimvydas Stankevičius. – Mano autorystė čia visiškai nesvarbi, tiesiog pabuvau šratinuku, kuris užrašė visą tą maldą…“

Poetas Rimvydas Stankevičius. Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

Kaip visa tai nutiko? Poetui labai netikėtai paskambino tuo metu jam dar nepažįstamas žmogus, Gintautas Bukauskas. Jis pasakė, kad keliautojas Antanas Sadeckas rašo knygą apie Sibiro Madoną ir pasiteiravo, ar poetas negalėtų sukurti Sibiro Madonos litanijos.

„Kai išgirsti tokį prašymą, labai suglumsti… Nedrįsau atsisakyti, nes maniau, kad tai nuodėmė, nedrįsau pasakyti ir taip, nes maniau, kad tai irgi nuodėmė. Kas aš toks, kad rašyčiau litaniją? Gerbiamam Gintautui pasakiau, kad nesu Maironis ir nesijaučiu to vertas…“ Tačiau nepažįstamasis neatlyžo: juk ne tik Maironis, o ir Adomas Mickevičius rašė… Tai kad palengvėjo, šyptelėjo poetas, tačiau pažadėjo nueiti į Katedrą ir pasimelsti prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos skulptūros.

Gintautas Bukauskas poetui nusiuntė visą medžiagą apie Joną Maldutį, skulptūros autorių, ir apie visą nelengvą Madonos kelionę į Lietuvą. Madona buvo garsi Sibire, jai nusilenkti ėjo ne tik lietuvių bendruomenės tikintieji, bet ir netikintys vietos gyventojai, net nežinantys, kas yra Dievas, kas yra Švenčiausioji Mergelė Marija. „Tokia yra Dievo tautos, tokia yra Dievo valia, – susirinkusiesiems sakė poetas. – Reikėjo peržengti tą žmogiškąjį slenkstį… Nuėjau, pasimeldžiau, ranka liesdamas skulptūrą… Norit tikėkit, norit – ne, bet parėjau namo mintyse jau turėdamas litaniją. Liko tik ją užrašyti…“

Sibiro Madona Korbiko kapinėse. Autorius Jonas Maldutis. Knygos „Iškentėjusios Lietuvos simbolis“ nuotrauka

Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!

Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus.

Tėve, Dangaus Dieve – pasigailėk mūsų.

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve – pasigailėk mūsų.

Šventoji Dvasia, Dieve – pasigailėk mūsų.

Šventoji Trejybe, vienas Dieve – pasigailėk mūsų.

Šventasis Kazimierai, Lietuvos globėjau – melski už mus.

Šventasis Jurgi, Lietuvos ir karžygių globėjau – melski už mus.

Palaimintasis Teofiliau Matulioni, tikėjimo didvyri ir kankiny – melskis už mus.

Palaimintasis Jurgi Matulaiti, blogį gerumu nugalėti mokęs Vilniaus arkivyskupe – melski už mus.

Švenčiausioji Mergele Marija, savo pasirodymu Šiluvoje mūsų šalį palaiminusi –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Marija, kurią savo Karaliene ir Motina vadiname –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Marija, kurios žeme savąją šalį vadiname –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Sopulingoji, savo Sūnaus kančias ir mirtį regėjusi –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Globėja, Lietuvos sūnus ir dukteris kančių keliais lydėjusi –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Gailestingoji, mūsų tautiečius amžino įšalo žemėje guodusi –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele, Lietuvos tremtinių Sibiro Madona pavadintoji –

Globok mūsų tautą ir žemę.

Per kankinystę dvidešimt aštuonių tūkstančių lietuvių, sovietų okupantų kalėjimuose, lageriuose ir tremties vietose nužudytųjų –

Saugok mūsų tautos tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę šimto keturiasdešimties tūkstančių lietuvių, tremtį kentėjusių –

Saugok mūsų tautos tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, už šalies nepriklausomybę miškuose galvas suguldžiusių –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, bažnyčių šventoriuose ir turgų aikštėse paniekai išguldytųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, savo motinų akivaizdoje nužudytųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, NKVD rūsiuose, kalėjimuose ir lageriuose negyvai užkankintųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, pakelėse ir miškeliuose sušaudytų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, gyvuliniuose vagonuose pakeliui į tremtį užtroškusiųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, nuo šalčio ir bado atšiaurioje tremtyje mirusių –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos moterų ir mergaičių, okupantų išniekintųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos žmonių, okupantų dvasiškai ir fiziškai suluošintųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos vaikų, okupantų našlaičiais, benamiais ir beglobiais paverstųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos žmonių, dėl tikėjimo ir Tėvynės, Rusijos, Komijos, Jakutijos, Mordovijos, Baškirijos, Buriat-Mongolijos, Udmurtijos, Karelijos, Totorijos, Čiuvašijos, Kazachijos, Ukrainos, Mongolijos, Uzbekijos, Kirkizijos, Gruzijos, Tadžikijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos kalėjimuose, lageriuose ir tremties vietose kentėjusiųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Romo Kalantos, 1972-aisiais Kauno Laisvės alėjoje gyvu laisvės fakelu virtusio –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę keturiolikos Lietuvos laisvės gynėjų, 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje prie televizijos bokšto žuvusių –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę lietuvių tautos, penkias dešimtis metų okupacijos retežius dėvėjusios –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę lietuvių tautos, sodybų pelenų, sandėliais paverstų bažnyčių, uždraustų švenčių ir knygų, nutildytų giesmių ir maldų, užgniaužtų ašarų ir atodūsių paliudytą –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums Viešpatie,

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie,

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.

Sibiro Madona – Korbiko Švenčiausioji Mergele Marija – užtark mus pas Dievą, globok mūsų tremtinius, sugrįžusius ir likusius Sibiro žemėje, o mums, besidžiaugiantiems laisve, padėk branginti savo lietuviškas ir krikščioniškas šaknis. Prašome Tavęs vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.

Amen.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Renginio metu Vilius Kaminskas pristatė Antano Sadecko knygą „Iškentėjusios Lietuvos simbolis“. Knygos autorius Antanas Sadeckas dėl sveikatos būklės negalėjo knygos pristatyme dalyvauti. Taip pat buvo pristatyta knyga „Sibiro Madona“. Dalyvavo sudarytoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyr. istorikė Birutė Panumienė.