Pirmasis lietuviškas vakaras Biržuose – reikšmingas tautinio atgimimo įrodymas

Lietuviškas vakaras Biržuose

Įgyvendinti šį sumanymą paskatino 1905 m. liepos 31 d. Salamiestyje surengtas vakaras, kurį organizavo nuo Vabalninko kilęs pažangus visuomenės veikėjas ir politikas Ernestas Galvanauskas, o Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“ vaidino vabalninkietės Natalija ir Severina Paliulytės, iš Baibokų kaimo kilę Adolfas ir Juozapas Sruogos, Zaprūtiškių kaimo ūkininkas Juozas Cibas.

Apie tą vakarą Martynas Yčas parašė kritišką korespondenciją „Teatras“, kurią Martyno Mažiučio slapyvardžiu išspausdino Peterburge leidžiamas „Lietuvių laikraštis“.

Korespondencijos autorius rašė, kad vakaras vykęs didžiuliame grafo Tiškevičiaus sandėlyje, įėjimas buvęs laisvas, todėl prisirinkę daugybė (apie pusantro tūkstančio!) žmonių. Nedidelio Kupiškio choro dainininkų balsai buvę silpni ir jau salės viduryje nieko nesigirdėję, o žiūrovai klausinėję vienas kitą – ką ten scenoje tie žmonės daro. Vaidinti pradžioje gerai sekėsi, o kuo toliau – tuo blogiau, nes artistai silpnai mokėjo savo vaidmenų žodžius, nežinojo, kam ir kada reikia išeiti į sceną, kam ir kada pradėti kalbėti. M. Yčas rašo, kad jis girdėjęs, jog tokio silpno vaidinimo priežastis buvusi degtinė, nes kai kurie artistai „drąsumui“ išmovę „po stikliuką“. Šis rašinys rodo, kad jau tada, stebėdamas Salamiestyje surengtą vakarą, mokydamasis iš kaimynų klaidų, jis galvojo apie panašų vakarą Biržuose.

1906 m. žiemą M. Yčas rašė apie savo sumanymą reformatų kunigui Povilui Jakubėnui. Sulaukęs jo pritarimo, Pernavoje ėmė ruoštis vakarui: išrinko du scenos veikalėlius – lenkų autoriaus Kozebrodskio „Dėdė atvažiavo“ ir Jurgio Smalsčio komediją „Nutrūko“. Vasarą, grįžęs atostogų, pradėjo rengti vakarą. Vėliau tą laikotarpį 1933 m. lapkričio 28 d. „Lietuvos aide“ išspausdintame straipsnyje „Biržų teatro užuomazgos“ prisimins: „Renkamės, svarstome, bėgiojame. Artistų iš vietos moksleivijos imame. Repeticijoms reikia daug laiko, iš toliau sunku pasikviesti, tai liko miestelėnai: d – ro Giedraičio du sūnūs – Jonas ir Tadas, superintendento V. Meškausko duktė ir sūnus, d – rė J. Tomkytė, Jokūbas Mikelėnas, vet. stud. Rimkevičius, na ir aš kaipo režisierius. Įkinkytas didelis entuziazmas, pakelta visa apylinkė ant kojų ir visos kliūtys nugalėtos.“

Vakarą buvo nutarta rengti už Agluonos upės nuošaliau stovėjusioje grafo Tiškevičiaus nuomininko daržinėje, kurioje buvo laikomos karvės. Rengėjams teko gerokai pasidarbuoti, privežti žvyro, daržinę išpuošti vainikais, apkaišyti berželiais.

Vakaras turėjo didžiulį pasisekimą. Bilietų į jį buvo parduota daugiau kaip 900. Visi norintieji jame dalyvauti netilpo, todėl vakaro programa buvo pakartota ir kitą dieną, rugpjūčio 20-ąją, pirmadienį. Tais metais „Vilniaus žiniose“ išspausdintos korespondencijos „Lietuvių vakaras Biržuose“ autorius M. K–tis rašo, kad vakarą pradėjo vargonininko Steponavičiaus vadovaujamas choras, padainavęs tautinę giesmę „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Ją, publikai reikalaujant, teko kartoti ne sykį. Toliau jis pasakoja: „Paskui vaidino komediją (…) „Nutrūko“. Artistai – mylėtojai buvo iš mūsų jaunuomenės ir savo vaidmenis atliko labai gerai. (…) Po to buvo deklamacijos. M. Yčas padeklamavo originališką p. S. Dagilio veikalėlį iš biržiečių gyvenimo „Joninės Parovėjos karčemoje“. Deklamavo labai gerai, taip kad iš to matyti, jog p. M. Yčas turi deklamatorišką gyslelę ir su laiku, jeigu tikrai išsidirbs ir mokės sunaudoti savo talentą, galės ne vieną kartą mūsų publikai duoti pasidžiaugti iš savęs, kaip garsaus deklamatoriaus. (…)

Publikai, matyt, labai patiko, nes iššaukė autorių (poetą Stanislovą Dagilį – aut. past.), kuris ten pat buvo. Paskui išėjo ragų ir skudučių chorai, kurie pagriežė vidutiniškai senovės lietuvių sutartines, giesmeles ir karišką maršą „Untytė“. Toliau vaidino komediją „Dėdė atvažiavo“; komedija linksma ir juoko užtektinai, dar prie to prisidėjo geras vaidinimas, tai ir visai puikiai išėjo. (…) Komedijai pasibaigus – dainos. Biržų ir Saločių suvienyti chorai, p. Steponavičiaus, vietinio vargonininko, vedami padainavo kelias tautiškas daineles, iš kurių geriausiai nusisekė „Lietuvių himnas“, „Miškas ūžia“, „Sunku gyventi“, bet ir kitos („Ant kalno karklai siūbavo“, „Kur bėga Šešupė“ – aut. past.) irgi ne prastai.“ Korespondencijos autorius giria biržiečius, kad jie tinkamai elgėsi vaidinimo metu, nes per visą laiką nebuvo suardyta tvarka. Korespondencija baigiama žodžiais, kad „šis vakaras, kaip ir visur tam paruošti vakarai, daug ir labai daug padarė biržiečių dvasios pakėlimui ir lietuvystė ne per vieną, bet per keletą dešimtų žingsnių nužengė pirmyn.“

Prieš keturiasdešimt metų dosnios dvasios, įvairiais talentais ir gabumais apdovanotas biržietis, pirmojo lietuviško vakaro Biržuose dalyvis Kostas Burbulys man yra pasakojęs, kad Biržų inteligentija, nusprendusi Biržų dvaro daržinėje surengti pirmą lietuvišką vakarą, pakvietė jame dalyvauti ir Šimpeliškių kaimo skudutininkus. Todėl, prisiminė Kostas Burbulys, liaudies muzikantai vakarui ruoštis suskato ne juokais: vietoj senų ir suskilusių dirbo naujus skudučius, mokėsi daryti ir derinti ragus, atitrūkę nuo darbų, iki išnaktų repetuodavo Yčų sodyboje.

Rugpjūčio 18 dieną, pūsdami ragais maršą „Untytė“, muzikantai pėsti iškeliavo į Biržus, kur turėjo įvykti rengiamo vakaro generalinė repeticija. Kitą dieną vakare grojo ne tik Šimpeliškių, bet ir Dirvonakių kaimo skudutininkai. „Už gerą pasisekimą, – prisiminė K. Burbulys, – vakaro rengėjai skudutininkus pavaišino bačka gero alaus, ją ten pat už kulisų ištuštinom ir buvom labai patenkinti.“

Pirmasis lietuviškas vakaras Biržuose buvo reikšmingas tautinio atgimimo įrodymas, kad po dešimtmečius trukusio lietuvybės slopinimo išliko gyva tautos dvasia.

1996 m. rugsėjo 21 d. Biržų kultūros namuose buvo paminėtas pirmojo lietuviško vakaro devyniasdešimtmetis. Tada ano meto dainas dainavo Adelės Sadauskienės vadovaujamas etnografinis ansamblis, Stanislovo Dagilio poemą skaitė muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė, Jurgio Smalsčio komediją „Nutrūko“ režisavo Valentinas Dagys, grojo Martyno Jurėno vadovaujama kultūros namų kaimo kapela, koncertavo Rokiškio kultūros namų folkloro ansamblis „Gastauta“, o pranešimą apie pirmąjį lietuvišką vakarą Biržuose skaitė šio teksto autorius.

Susiję:

Juozas Skirius

5 min

Prisimenant 1918-ųjų kovą: JAV lietuvių vienybė palaikant Lietuvos Tarybą

Santa Lingevičiūtė

6 min

Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys – nuo valstiečio vaiko iki europiečio

Ilona Strumickienė

39 min

S. Daukanto tikslas – tautinės savimonės formavimas 

Juozas Skirius

5 min

Bronius Kazys Balutis – diplomatas, kurio žodžiai tapo tautine priesaika