2022 05 03

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Pirmojoje Baltijos šalyse šiuolaikinės Afrikos dailės parodoje – paveikslas, dedikuotas Ukrainos kovai už laisvę

Kojo Marfo, „The Missing Girl and The Prince“

Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padalinyje – Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – atidaroma nauja paroda „Šiuolaikinė Afrikos dailė: tapatybės svajos ir realijos“. Penkiolikos šiuolaikinių menininkų iš šešių Afrikos valstybių – Dramblio Kaulo Kranto, Etiopijos, Ganos, Malio, Nigerijos ir Pietų Afrikos Respublikos – darbai bus eksponuojami trijose muziejaus salėse. Pirmosios Baltijos šalyse šiuolaikinės Afrikos dailės parodos atidarymas vyks gegužės 10 d. 18 val.

Parodos kuratorės – dr. Vilma Gradinskaitė ir dr. Karina Simonson – atrinko trisdešimt darbų, atkeliavusių iš Justinos Gižaitės, Martyno Tinfavičiaus, Tumo galerijos bei Ganos meno instituto kolekcijų. 

Menininkams, kurių gimtasis Afrikos žemynas jau nuo XV a. pradėtas po gabaliuką dalinti svetimoms kolonijinėms valstybėms, puikiai pažįstama naikinanti ekspansyvių valstybių politika, pookupacinė būsena bei kraujyje įaugęs troškimas tam priešintis. Dr. Karina Simonson pristatydama parodą svarsto, kad „Afrikos tapatybė buvo sukurta ne pačių afrikiečių. Atvirkščiai, ilgą laiką ją formavo tai, kaip žemyną suvokia užsieniečiai. Kolonizatoriai sakė afrikiečiams, kas jie tokie yra ir kokie gali būti. Afrika neturėjo galimybės kurti savosios nepriklausomos tapatybės, tad šiandien jaunieji dailininkai stabteli ir gilinasi į save.“

Šiuolaikinė Afrika yra daugiatautė, daugiakultūrė ir nevienalytė. Didelė dalis menininkų, gyvenančių po dekolonizacijos ne kultūriniu pagrindu sudarytose valstybėse, renkasi savo kūriniais tyrinėti kolonijinių valstybių įtakoje susiformavusią hibridinę tautinę tapatybę. „Analizuodami save dailininkai drauge prabyla ir apie Afrikos tapatybės renesansą, kuris neatsiejamas nuo afrikiečių tarpusavio dialogo ir supratimo, kad pirmiausia tapatybė susijusi su savęs pažinimu, nes kai pažinsi geriau save, bus lengviau pažinti ir kitą“, – pabrėžia dr. V. Gradinskaitė.

Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, paroda buvo papildyta darbais, kurių pagrindinis leitmotyvas – laisvės ir nepriklausomos tapatybės siekis. Pagrindinis parodos flagmanas – Obou Gbais paveikslas „La Liberté“ (liet. „Laisvė“), dedikuotas Ukrainai ir kartu – pasaulinei taikai. Paveikslo centre – figūra, iškėlusi taikos vėliavą, fone – Ukrainos vėliava ir griūvančių šalies miestų siluetai. 

Menininkas interviu, skirtame „BBC Africa“, dalinosi: „Savo kūryba noriu kalbėti apie traumą, patirtą šalyje kilus krizei, kai turėjau palikti namus. Tai paskatino mane kurti iškreiptus, teroro ir baimės paveiktus personažus.“ Obou Gbais, po 2002-ųjų Dramblio Kaulo Krante kilusio pilietinio karo turėjęs palikti gimtąją šalį ir paskyręs savo kūrybą priespaudos, karo pasekmių, traumų, kančios tyrimams, atvyksta į parodos atidarymą Vytauto Kasiulio dailės muziejuje.

Thokozani Madonsela, „Sharing a moment“
Samson Bakare, „Nigerian Family 2“
Parodos plakatas

Parodoje „Šiuolaikinė Afrikos dailė: tapatybės svajos ir realijos“ kviečiama susiburti ir drauge prisiminti, kad žemė, kurioje kariaujama ir kariaujančios tautos gali būti skirtingos, bet tai, ką karas palieka žmonių viduje, didžiulis laisvės troškimas ir atsakomybė ją išsaugoti, yra bendri.

O. Gbais paveikslas „La Liberté“ 2022 m. vasario pabaigoje buvo sukurtas pagal žymaus XIX a. Prancūzijos menininko Eženo Delakrua (Eugène Delacroix, 1798–1863 m.) kūrinį „Laisvė barikadose“ arba „Laisvė, vedanti liaudį“ (pranc. „La Liberté guidant le peuple“). Šis žymiausias E. Delacroix paveikslas, šiuo metu eksponuojamas Luvro muziejuje Paryžiuje, yra tapęs revoliucinių judėjimų simboliu, o pats dailininkas yra rašęs: „Jei aš nekovojau dėl savo Tėvynės, tai dėl jos bent tapysiu.“

Praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, jam tapus kasdienybės dalimi, svarbu pasitelkti visas įmanomas priemones, kad įvykiai neprarastų savo aktualumo ir tautos patiriamas žiaurumas nenuslinktų užmarštin.

Parodoje dalyvauja šie dailininkai: Amadou Opa Bathily, Blessing Ngobeni, Daniel Gyekyi Gyan, Joseph David Otobo, Foster Sakyiamah, Gavin Rain, Kojo Marfo, Navel Seakamela, Obou Gbais, Oscar Quarshie Nelson , Qozeem Abdulrahman Olaoluwa, Samson Bakare, Samuel Sowatey, Thokozani Madonsela, Tiemar Tegene.

Parodos atidarymas: 2022 m. gegužės 10 d. 18 val. Paroda veiks: 2022 m. gegužės 10–rugsėjo 4 d. Adresas: Vytauto Kasiulio dailės muziejus, A. Goštauto g. 1, Vilnius. Darbo laikas: II–VI 11–18 val., VII 12–17 val.

V. Kasiulio dailės muziejaus informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien