„Poetinis Druskininkų ruduo“. Ar poeziją įmanoma uždaryti į kalėjimą?

Jau žinomi prestižinių festivalio premijų laureatai: 2021-ųjų Jotvingių premija skirta Dainiui Gintalui už poezijos knygą „Vienos vasaros giesmė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021 m.), o Jaunojo jotvingio premija skirta poetui Nojui Saulyčiui už eilėraščių rinkinį „sms gėlytė“ („Kitos knygos“, 2020.). Laureatai bus apdovanoti Druskininkuose, baigiamajame festivalio vakare spalio 2 d.  Visa festivalio programa – čia.

PDR tema šiemet – „Poezijos kalėjime“

Diskusiją „Poezijos kalėjime“ moderuos filosofas Dalius Jonkus. Po diskusijos bus pristatytos dvi parodos – Gedimino Sadausko fotografijų paroda „Lukiškių skr. nr. 6“, kurioje eksponuojamos Lukiškių kalėjime iki gyvos galvos nuteistųjų nuotraukų, padarytų 2013–2019 m., ciklas.

„Jų kasdienybę, teritoriją, darbą, laisvalaikį įamžinau senuoju juostiniu fotoaparatu. Atsivėrus kalėjimo vartams, buvau pasitiktas ankščiau nematyto pasaulio: griežta disciplina, didelė ir paini teritorija, masyvi pastatų architektūra bei žvilgsniai, šūksniai pro atvirus kamerų langus… Tapau visiškai izoliuotas. Pirmieji apsilankymai fotografine prasme buvo visiškai tušti: tiesiog panirdavau į tą pilkos spalvos zoną, psichologinį spaudimą, specifinį ten tvyrantį kvapą. Kartu su fotoaparatu krepšyje užsikirsdavo ir smegenys. Keletą kartų perėjus maršrutą norėjosi tiesiog pabėgti, mesti, nusiplauti.“ (Gediminas Sadauskas)

Bus atidaryta ir poeto, fotografo Benedikto Januševičiaus paroda „50 Ričardo Šileikos portretų“.

Kornelijus Platelis: „Jei poezija – kalėjimas, tai kaip mes į jį patekome?“ (Kornelijus Platelis – festivalio įkūrėjas, poetas.)

„Tai turėtų būti kalėjimas autoriui. Juk suvokėjas laisvas rinktis jį (kaip tokį), disneilendą ar prekybos centrą. Na, nebent vis labiau nuo mūsų tolstančiu sovietmečiu Zonoje gyvenantys suvokėjai patys ateidavo prisiduoti dar ir į poezijos kalėjimą. Kodėl? Gal jame matė kokią nors laisvės iliuziją? Iki šiol taip darosi ten, kur egzistuoja Zonos su cenzorių užtvaromis idėjoms. Nes užsimojus tas idėjas šmugeliuoti į viešumą prireikia poetinių priemonių transporto.

Tiek to tą socialinę perspektyvą. Tarkime, poezijos kalėjimo sienos sumūrytos iš kalbos plytų.

Tada – kas tarp tų sienų – iš niekur su vėju atskridęs jausmas (juk nesakysime, kad prasmė?), kurio kalbos plytos neva neleido perteikti, bet jis atskrido ir štai – nebegali ištrūkti? Koks dar jausmas? Sakykime tiesiai – pats autorius, nes tik jam galėtų vaidentis kažkas, ko negalėtų (neįstengtų) perteikti kalba. Nes suvokėjas tiesiog ateina ir sugriauna eilėraščio fligelį, ir pasiima kiek įmano prasmės bei jausmo, glūdinčio jo plytose, ir patraukia toliau skaityti kito eilėraščio. Kartais jis pasiima ir tai, ko tekste nėra, kas iškyla iš jo sužadintos sąmonės ir susilieja su tais griuvėsiais. Bet jam tai nesvarbu, jis mielai ir gal visai teisėtai tai priskiria rūmo statytojui. Tad kaip čia viskas galėtų vykti?“

Alvydas Šlepikas: „Poezijos neįmanoma uždaryt į kalėjimą“ (Alvydas Šlepikas – poetas, prozininkas, 2020-ųjų Jotvingio premijos laureatas.)

„– – – karantinas – tuštuma, liga, šaltis – poetas užsidaro bokšte, atsiverčia knygą, skaito – užrašai knygelėje – parašysiu – poetas kalėjime, bokšte, karantine, uždarytas, užspeistas – nusilipdo sienas iš metonimijų, lubas iš girgždėjimo – metaforų grindys, o stogas – stogas hegzametras – tiksi laikas tylus, ramiai silabotoninis – anakruzės ir cezūros – prašau, paimkite mano užgyventus metus, mano atmintis, mano kraujo raudonuosius kūnelius, mano ligą –  laužkit duris, laužkit metaforų gniaužtus – kada paskutinį kartą jį matėt, kada kalbėjot – bijau pasakyt, bet gyveno jis užsidaręs kalėjime savo, rašė keistus, nesuprantamus straipsnius – o poezija? – vadino tuo žodžiu kalnus popierių – poezija, bet ar buvo nežinom – ar buvo – nežinom – manau, kad jis paprasčiausias bebalsis riebus tinginys, bandantis mus išnaudoti – laužkit duris – ir išlaužus – sunkios metaforos svyra, siūbuoja – aha – štai kur tu, štai kas tau nutikę, poete – blyškus guli kalinys, ramiai sau kraujuoja – miręs, uždusęs – piĨna burna – tuščių amfibrachių – uždusinusių jį aliteracijų – o viskas liko baisiai toli.“ (Iš PDR 2021 almanacho)

Gytis Norvilas: „Jei eilėraštis yra nusikaltimas – tai turi būti ir atpildas“ (Gytis Norvilas – poetas, žurnalo „Literatūra ir menas“ vyr. redaktorius)

„Poezijos kaip kalėjimo tema – aktuali, savalaikė. Apskritai pandeminiu laikotarpiu daug kalbame apie savęs disciplinavimą, su(si)varžymą, tam tikrą izoliavimąsi, užsidarymą. Poezija tam tikra prasme irgi yra disciplinuojantis instrumentas, įkalinanti tarp kalbos virbų ir pasodinanti į emocinės įtampos, koncentruoto kalbėjimo elektros kėdę. Tiek autorių, tiek skaitytoją. Disciplinavimas pasireiškia per kalbą, jos diktuojamus dėsnius, tvarką: ritmiką, rimą etc. Iš kitos pusės, poezija – tai bandymas harmonizuoti pasaulį, jį pajungti tam tikriems dėsniams ir taip sukurti stabilumo iliuziją. Poezijos padermė – ir tą iliuzinę harmoniją sugriauti, paneigti pačią save – tik taip poezija gali būti gyvybinga, reikalinga, akumuliuoti gyvybę šiandienai. Juolab kad, mano manymu, eilėraštis, poezija, turi būti nusikaltimas – kalbai, visuomenei, šventeiviškumui, teisuoliškumui, niekšybei. Jei eilėraštis yra nusikaltimas – tai turi būti ir atpildas.“

Festivalio metu vyks tradiciniai jaunųjų poetų skaitymai, po kelerių metų pertraukos į festivalį grįžta ir jaunųjų poetų kūrybos aptarimas. Sekmadienį, spalio 3 dieną, Vilniuje vyks svečių ir laureatų vakaras, o spalio 4 d. – pristatytas Baltijos šalių literatūros žurnalas „No more amber“. 

Šių metų PDR almanachas – kitoks. Almanachą sudarė poetai, vertėjai Vytas Dekšnys ir Dominykas Norkūnas. Jame net 8 lietuvių poetų ir jau ilgą laiką Lietuvoje gyvenančio JAV poeto Kerry Shawn Keys kūryba: lietuvių ir anglų kalbomis almanache rasite Dainiaus Gintalo, Liudviko Jakimavičiaus, Aušros Kaziliūnaitės, Giedrės Kazlauskaitės, Laimos Kreivytės, Tomo Petrulio, Alvydo Šlepiko ir Violetos Šoblinskaitės poeziją. Šių metų almanache nebus įprastos į festivalį atvykstančių svečių, poetų iš įvairių pasaulio šalių kūrybos. Jame – pasaulio poezijos klasikų (Pėtero Brūverio, Inger Kristensen, Ericho Frydo, Enės Mihkelson, Frenko O’Haros etc.) eilėraščiai, kurių vertimų vis dar stokojame. 

Po poros metų pertraukos šiemet ir vėl į festivalį atvyksta poetų iš kitų šalių. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyks 2020 m. almanacho poetas Arthuras Sze, vienas iš Pulitzerio premijos nominantų trejeto (2015 m.), „National Book Award for Poetry“ (2019 m.) laureatas. Taip pat renginiuose dalyvaus Lenkijos poetas Konradas Góra, 2020 m. įvertintas Silezijaus premija už knygą „Majų kalendorius“ (Kalendarz Majów, 2019 m.). Olena Herasymiuk, platformos „Versopolis“ poetė iš Ukrainos dalyvaus Versopolio poetų skaitymuose, o dvi Baltarusijos poetės Sabina Brilo ir Juhasia Kaliada dalyvaus šeštadienio popietės skaitymuose.

„Poetinio Druskininkų rudens“ festivalį remia Lietuvos kultūros taryba. Visuose festivalio renginiuose žiūrovai galės dalyvauti tik su galimybių pasu. 

Daugiau informacijos čia.

„Poetinio Druskininkų rudens“ informacija