Poezijos knygos: tylios, sumedžiotos, kitos

Apie naujausias poetų Aliaus Balbieriaus, Ramutės Skučaitės, Aivaro Veiknio, Vainiaus Bako ir jau spėto įvertinti Dainiaus Gintalo knygas ir skaitykite šiame leidyklos pranešime. Poetiško, tekaus rudens. 

Pasaulio Vienio jausmas. Alis Balbierius, „Kitas ruduo“

Knygos dailininkas – Zigmantas Butautis.

Pasaulio Vienio jausmas, švarios dvasios estetika, poetinių formų įvairovė, gamtos ir kultūros sintezė būdinga ir šiai naujai Alio Balbieriaus knygai. Ryškūs ir Rytų estetinio minimalizmo bei pasaulėžiūros bruožai, jungiami su vakarietiškos kultūros patirtimi. Plati ir eilėraščių geografija – nuo tėviškės motyvų Šiaurės Lietuvoje, Vilniaus reminiscencijų iki Amerikos ar Indijos.

Poetinių formų įvairovę – nuo verlibro, klasikinio eilėraščio iki haiku – vienija tas pats pasaulio Vienio jausmas, filosofinės, stoiškos žmogaus gyvenimo rudens nuotaikos. Dar vienas svarbus bruožas – autoriaus, žinomo fotografo, vizualinės patirties įkūnijimas poezijoje – kalbama ne tik žodžiu, bet ir žodžio sukuriamu vaizdu ar vaizdų seka.

NEPRISIRIŠK 

Lyg Budos būgnai 

dunksi traukinių ratai. 

Kelias yra namai.

Tatento ir meninės įtaigos kupini eilėraščiai. Ramutė Skučaitė, „Buvau atėjus“

Knygos dailininkė – Jūratė Račinskaitė.

Ramutė Skučaitė – lietuvių poezijos klasikė, be visų kitų apdovanojimų, įvertinta ir Nacionaline kultūros ir meno premija, rašanti vaikams ir suaugusiesiems, vertėja, publicistė, dramaturgė, daugelio poezijos knygų autorė. Su autorės eilėraščiais, skaitomais, cituojamais, dainuojamais, sakomais iš atminties, išaugo jau kelios skaitytojų kartos, tačiau iki šių dienų ji anaiptol neprarado kūrybiškumo, tebekuria talento ir meninės įtaigos kupinus eilėraščius. 

Pasakymas „naujų eilėraščių knyga“ nieko nestebintų, jeigu nežinotume, kad 2021 m. spalio mėn. jos autorei poetei Ramutei Skučaitei sukaks 90. Taigi jos kūrybinis ilgaamžiškumas mūsų poezijoje yra rekordinis. Senatvėje rašomai lyrikai dažniausiai būdingi „saulėlydžio“, „gyvenimo patirčių sumavimo“ ir kiti panašiai vadinami motyvai. O R. Skučaitės atveju taip nėra.

Nauja jos knyga skaitoma ir suvokiama kaip natūrali kūrybinio kelio tąsa. Reflektuojama praeitis ir dabartis, gaudomos gyvenimo šviesos nuotaikos, atsiskleidžia ypatinga etinė klausa, skaudžių, dramatiškų būsenų išgyvenimus lydi moralinio vertinimo įvaizdžiai. Yra skaitytojų, kuriuos trikdo naujos mūsų poetų paieškos ir kitoniškumai. Tokie skaitytojai, atsivertę naują R. Skučaitės knygą, iš karto pasakys: čia tai poezija.

Ten buvo mano ateitis, Kurios nebeparodys laikas.

Sumedžiok, ir būsi sumedžiotas. Aivaras Veiknys, „Mamuto medžioklė“

Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

„Mamuto medžioklė“ – ketvirtoji ir, galima teigti, kertinė Aivaro Veiknio poezijos knyga, kurioje daug dėmesio skiriama ne tik formai, eilutės skambesiui, ritmui, bet ir eilėraščio pasakojimui, jo istorijai.

Pasak autoriaus, „Medžioklė truko septynerius metus – žingsnis po žingsnio, eilėraštis po eilėraščio sekiau mamutų bandos pėdsakais, svajodamas sumedžioti vieną jų. Gal net patį stipriausią – vedlį, vadą. Jeigu tektų atsakyti, ar medžioklė pavyko, tik gūžtelčiau pečiais. Nes šioje knygoje medžiotojas ir jo medžiojamas mamutas – vienas ir tas pats veikėjas, tiksliau, metafora, laiko kilpomis šuoliuojanti iš čia į ten, iš ten į čia… Sumedžiok, ir būsi sumedžiotas. Nužudyk, ir mirsi… Iš čia ir visas dramatizmas. Iš čia ir visa poezija.“

Kovas – juodasis paukštis – dangų tuojau apskardins. 

Dievas ant aukšto kalno žmogų užbaigs lipdyti.

Eilėraščiai, gimstantys iš tylos. Vainius Bakas, „Tylos fonetika“

Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Tai šeštoji poeto Vainiaus Bako knyga, kurioje klasikinė lyrika žaismingai susipina su buities ir būties paradoksais, atsiveria tradicinis, preciziškas poezijos formų pasaulis – silabotoniniai eilėraščiai, sonetai, trioletai. Klasikinės formos tekstai derinami su verlibru, minimalistinėmis įžvalgomis, sąmonės srauto tėkme. Tekstų esminė ašis – universaliosios tiesos bei šiuolaikinio gyvenimo ritmo padiktuotas turinys. Kūryba gimsta iš tylos ir ypatingo įsiklausymo į gamtą ir į save, į visuomenės atgarsius. Kiekvienas autoriaus bandymas kalbėti – tai noras nutraukti nejaukią abejingumo tylą, pripildyti ją poetinių gyvenimo prasmių.

Vainius Bakas (g. 1989) – poetas, literatūrologas, vertėjas, literatūros kritikas, daugelio literatūrinių premijų laureatas. Yra išleidęs eilėraščių rinkinius „Lietaus spalvos“ (2003), „Pretekstai“ (2009), „Kas vėjo – vėjui“ (2014), „Kaštonų tonai“ (2016), poezijos knygą vaikams „Ką manė kamanė“ (2019).

ilgomis naktimis 

kai pavargusius žmones 

graužia ir graužia 

šita jūsų pilka kasdienybė

Jotvingių premijos laureato knyga. Dainius Gintalas, „Vienos vasaros giesmė“

Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Jotvingių premija kasmet skiriama už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą, iš šiemet ja apdovanotas poetas Dainius Gintalas už įtaigų vaizduotės ir atminties proveržį poezijos knygoje „Vienos vasaros giesmė“.

Šis poetinės prozos tekstas parašytas 2019-ųjų vasarą prie Širvintos upės. Išties tai 17 skirsnių, vientisą kompoziciją, ritmą turintis eilėraštis. Jį drąsiai galima pavadinti ir poema, dienoraščiu, kuriame lyriniai pasažai persipina su ironija, realistinės, biografinės detalės – su siurrealistine vaizduote, o poetinis, psichodelinis kalbėjimas – su šnekamąja kalba, žargonu. Tekstas suręstas be skyrybos ženklų, tarsi laivas be jokios vinies, bet tvirtas, žinantis kryptį, kviečiantis į intymią, jaudinančią kelionę.

kartais juos ištinka gili depresija tada juodi katafalkai lenda iš 

jų pražiotų burnų o kartais jie tiesiog kontempliuoja artėjantį 

rudenį kuprines ant vaikų nugarų mokyklos kiekvieną 

rytą juos praryja o dieną išspjauna kaip vyšnių kauliukus

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos informacija