2020 11 22

Sam Guzman

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Pokalbis, atsivertimas ir amžina tiesa

Du vyrai kalbasi prie kavos
Unsplash.com nuotrauka

Ar pokalbis kada nors teikė jums džiaugsmą ir malonumą? Ne apsikeitimas mandagiais linktelėjimais ar paviršutiniška diskusija apie menkniekius, bet tikras, esminis pasikalbėjimas apie svarbiausius žmogaus gyvenimo klausimus.

Jei taip, tuomet žinosite, kad tokie pokalbiai gali trukti valandas, nors tuo metu atrodo – minutes. Žinosite, kad tokių pokalbių teikiamas intelektualinis malonumas vargiai turi lygių. Po tokių pokalbių dar kurį laiką viduje verda gera karštuma, arba, kitaip tariant – po jų žmonės švyti iš džiaugsmo dėl atsivėrusių horizontų.

C. S. Lewisas, anaiptol neretas tokių pokalbių svečias savo bičiulių Inklingų (literatų ratelis, kuriam priklausė ir J. R. R. Tolkienas, Owenas Barfieldas bei kiti – vert. past.) būrelyje, aprašo gerų draugų pokalbio šilumą ir grožį:

Tai aukso valandos: visą dieną žygiavę pėsčiomis, keturi ar penki bičiuliai susirenka į mūsų užeigą, mes apsiauname šlepetes, ištiesiame kojas arčiau ugnies, prie alkūnės patogiai pasidedame gėrimus, mums kalbantis atsveria visas pasaulis ir tai, kas slypi už jo ribų, nė vienas iš mūsų neturi kitiems jokių pretenzijų nei įsipareigojimų, visi esame laisvi ir lygūs, tarsi tik prieš valandą pirmąsyk susitikę, nors mus gaubia laiko sušvelnintas prisirišimas. Gyvenimas – gamtiškasis gyvenimas – negali pasiūlyti geresnės dovanos. Kas gali jaustis jos nusipelnęs?

Vis dėlto, be teikiamo malonumo, geri pokalbiai mums duoda dar šį tą – jie mus keičia. Pokalbis reiškia ne tik dalintis savo idėjomis, bet ir išgirsti kitų. Ši potvynių bei atoslūgių kaita duodant ir priimant – tikrai keičiantis vyksmas. Pokalbis tam tikra prasme yra darbas. Išreikšti mintis reikia pastangų. Šis savęs išreiškimo darbas niekada nėra bergždžias – atvirkščiai, brandina sultingus vaisius.

Nėra neįprasta, kad geri pašnekesiai pradeda traukti į dienos šviesą tiesas iš jūsų sielos užkaborių, apie kuriuos nė nežinojote. Staiga pastebite, kad sakote mintis ir atrandate idėjų, kurių nemanėte žinąs. Idėjų susidūrimas, žodžių srovė tam tikra prasme reiškia, kad atsimename, ar iš sielos gilumų iškeliame į paviršių išmintį, kurią tarsi buvome pamiršę.

Iš tiesų gilus, jaudinantis pokalbis gali pakeisti žmogaus sielą. Galima pastebėti, kad žodžiai atsivertimas (angl. conversion) ir pokalbis (angl. conversation) turi tą pačią šaknį – lotynišką žodį conversare, reiškiantį sukti. Jis reiškia krypties pasikeitimą, tam tikrą persivertimą ar savo trūkumų suvokimą, atliekamą kartu su kitu. Žmogus atsiverčia, pasikeičia, pakeičia kryptį, auga, net jei ir vos pastebimai, po to, kai patiria gaivinantį gilaus, esminio pokalbio malonumą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Mūsų ryšį prarandančiais laikais tokie pokalbiai vyksta retai, o priverstinės izoliacijos laiku – dar rečiau. Jie tikrai neįmanomi skaitmeninėse medijose, kurios savo prigimtimi stingdo intelektinę raišką ir slopina mąstymą iki pakankamo minimumo. Socialiniai tinklai ypač skatina impulsyvumą, reagavimą seklių emocijų lygiu, užuot giliau permąsčius ar niuansuotai vertinus. Tokios platformos stimuliuoja pačias prasčiausias ir primityviausias mūsų aistras ir, kurstomi anonimiškumo kaukių, išsikleidžia bjauriausi mūsų asmenybių šešėliai.

Turime atmesti tokį kalbos primityvumą, nes teismo dieną duosime apskaitą už kiekvieną tuščią žodį (Mt 12, 36). Vietoje to turime stengtis purenti dirvą, kurioje galėtų suvešėti turiningi pokalbiai. Galbūt tai galėtų būti kassavaitinis susitikimas, galbūt reikėtų ko nors rečiau. Bet, kai įmanoma, reikėtų kalbėtis veidas į veidą. Vieno iš senųjų laikų išminčių ar šventųjų parašytas tekstas galėtų būti stimulas diskusijai. Nereikėtų bijoti ginčų, nes ginčai, kol jie vyksta civilizuota ir draugiškai, gali būti ir malonūs, ir net vaisingi judant tiesos link.

Tikime Žodžiu, Logos, amžina Idėja, tikra Dievo veido bendryste. Dialogo – dialogos – kelyje einame kartu laikui atsparios tiesos link, kartais klupdami ar nerangiai ieškodami kelio tamsoje, bet kiekvienu žodžiu, kiekvienu pokalbiu esame atverčiami ir artėjame prie amžinosios Šviesos.

Iš anglų kalbos vertė Augminas Petronis