Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 11 22

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min.

Pokalbis Vatikane ant stogo: kaip garsus evangelikų jutuberis tapo kataliku

JAV krikščionių jutuberiai Cameronas Bertuzzi ir Mattas Fraddas. Jutubo kanalo „Pints with Aquinas“ videomedžiagos kadras

Ką darai, kai sužinai, kad tavo geras pažįstamas, garsus žmogus iš protestantizmo perėjo į katalikybę? Filosofas Mattas Fraddas sureagavo savo stiliumi: sau ir pašnekovui nupirko greitus bilietus į Vatikaną, surengė tiesioginę transliaciją ant stogo prie pat Šv. Petro bazilikos – o pokalbio metu šis vedėjas sėdėjo užsidėjęs tamsius akinius nuo saulės ir rūkydamas cigarą. Daryk interviu kaip bosas!

Visiška tokio stiliuko priešingybė – kairėje kukliai sėdintis Cameronas Bertuzzi, tas pats eksprotestantas, vos prieš savaitę viešai paskelbęs, kad tapo kataliku. Jis yra jutubo kanalo „Capturing Christianity“ autorius, populiariai pristatantis krikščionybę. Šį kanalą seka 156 tūkst. prenumeratorių.

Cameroną į Vatikaną pasikvietęs M. Fraddas savo ruožtu turi katalikišką kanalą „Pints with Aquinas“, kurį stebi 292 tūkst. prenumeratorių.

Todėl dviejų JAV krikščioniškų žvaigždžių susitikimas – ir dar tokia proga – yra visai nemenkas įvykis.

Cameronas Bertuzzi. Jutubo kanalo „Capturing Christianity“ videomedžiagos kadras

Gražios diskusijos, visomis prasmėmis

Lietuvos katalikai Camerono Bertuzzi greičiausiai iki šiol nežinojo – tačiau lietuviško krikščioniško kanalo „Apologetika.lt“ kūrėjas Laurynas Jacevičius šį amerikietį rekomenduoja visiems, kurie domisi apologetika (intelektualiu krikščionybės pagrindimu) bei diskusijomis tarp katalikų ir protestantų. Jų autorius surengė daug ir įdomių.

„Jis yra gan žinomas jutuberis, vienas populiariausių krikščioniškuose ratuose. Kartais diskutuoja ar pristato krikščionybę pats, bet dažniausiai moderuoja diskusijas, kalbina žmones, ima interviu. Jis nėra profesionalus teologas ar filosofas, ir ne dėl to žinomas, bet yra puikus apologetikos ir krikščionybės populiarintojas.

Jis iš pradžių bandydavo pagrįsti tiesiog krikščionybę – argumentus už Dievo buvimą ir pan. Paskui susidomėjo tarpkonfesinėmis diskusijomis ir pradėjo pats jų daug rengti, ypač tarp katalikų ir protestantų. O dabar, kai jau priėmė savo sprendimą, nusprendė, kad tokių diskusijų jo kanale nebebus – arba bus žymiai mažiau. Bus grįžtama prie tiesiog krikščionybės pristatymo. Kaip suprantu, Bertuzzi tarpkonfesines diskusijas rengė, nes jam pačiam asmeniškai buvo įdomu ir svarbu susigaudyti, kur ir kas čia yra“, – sako L. Jacevičius.

Pasak Lauryno, nors, kalbant apie apologetinius argumentus, Bertuzzi nėra originalus mąstytojas, tačiau turi patrauklų stilių ir į savo kanalą sugeba prisikviesti labai aukšto lygio krikščionių specialistų. „Kitas dalykas – jis viską daro techniškai itin kokybiškai, labai malonu jo klausytis ir žiūrėti, pagal išsilavinimą jis yra fotografas. Kalbant apie vaizdą, tai yra vienas geriausių, jei ne pats geriausias žiūrėti apologetinis kanalas“, – pastebi L. Jacevičius.

Peršoktos kliūtys

Jutuberiui M. Fraddui pristatydamas savo istoriją, C. Bertuzzi pasakoja, kad pamažu suprato, jog savo protu jis yra evangelikas, tačiau širdimi – jau katalikas: lankydavosi šv. Mišiose, kurių grožis jį tiesiog įtraukdavo. Sprendimas brendo ir brendo, tačiau būti kataliku jam kliudė trys prieštaravimai, į kuriuos iš pradžių turėjo sau atsakyti. Tie dalykai – teologiniai ir pasiutusiai sudėtingi, bet pabandykim juos trumpai ir paprastai pristatyti.

Pirmoji kliūtis Cameronui buvo vadinamoji Dievo nesudėtingumo / paprastumo doktrina (angl. Divine Simplicity). Ji teigia, kad Dievo būtis sutampa su Jo „savybėmis“, t. y. Dievas nesudėtas iš „dalių“, atskirų Jo būdo bruožų – ir dėl to Jis yra „nesudėtingas“, „paprastas“. Ką tai reiškia? Kad Dievas nėra tik geras, kilnus, teisus ir pan. Dievas pats yra gėris, kilnumas, tiesa ir t. t. Žmones galima apibūdinti pagal jų atskiras savybes, o Dievas yra visos geros savybės vienu metu. Todėl tų savybių pasaulyje išvis nebūtų, jei Dievas neegzistuotų. Na, daugiau ar mažiau supratot.

„Man tai atrodė visiška nesąmonė, – prisimena Cameronas. – Bet skaičiau, kad katalikai privalo tuo tikėti.“ Vis dėlto, žiūrėdamas jutubo kanalus, vaikinas priėjo prie išvados, kad tai gali būti logiška ir priimtina.

Antroji kliūtis – Eucharistija (dėl kurios, beje, Bertuzzi su Fraddu prieš metus diskutavo „Capturing Christianity“ kanale). Cameronas iki šiol laikėsi požiūrio, kad Kristaus Kūnas ir Kraujas tėra metafora, o ne… tikrai Kūnas ir Kraujas.

„Tačiau vieną dieną iš naujo perskaičiau Evangelijos pagal Joną 6 skyrių. Ir pagalvojau: jeigu skaitai, kad turi valgyti Kristų-gyvąją duoną, kad būtum išgelbėtas, – tai viskas tampa labai aišku. Katalikai rodo į šias eilutes ir sako: ‚Žiūrėkit, tai Eucharistijos įrodymas.‘ Bet man kilo prieštaravimų: a) tai gali būti skaitoma kaip metafora; b) apie tai nieko nebuvo sakyta Paskutinės vakarienės metu. Bet netrukus supratau, kad, tiesą sakant, tiek Jono 6 skyrių galima skaityti metaforiškai, tiek kartu nuosekliai laikyti Eucharistiją tikru Kūnu ir Krauju“, – pasakoja C. Bertuzzi.

Trečias didžiulis klausimas, ties kuriuo jis iki šiol dirba, – tai vadinamoji išnykimo teorija, arba anihilacionizmas. Toks tikėjimas moko, kad po Paskutiniojo teismo visi Dievą atmetę žmonės, demonai ir pats šėtonas bus visiškai sunaikinti, tiesiog nebeegzistuos, o ne amžinai kentės pragare.

Įkvėptas kai kurių evangelikų autorių, C. Bertuzzi iš pradžių laikėsi išnykimo teorijos. Bet paskui savęs klausė: ar ši teorija gali derėti su katalikybe, kuri skelbia apie realų pragaro egzistavimą? Atsakymą vaikinas sau surado. Jis save vadina „viltingu universalistu“: jis nepritaria „normaliam“ universalizmui, kuris teigia, kad galiausiai visi visi – net demonai ir šėtonas – atsivers ir bus išgelbėti (toks mokymas jau ankstyvojoje krikščionybėje pasmerktas kaip erezija). Camerono požiūris toks: jis nieko neteigia, bet viliasi, kad Laikų pabaigoje visi bus išgelbėti: „Aš labai viliuosi, kad pragaras bus tuščias. Kad žmonės galiausiai supras, kaip kvaila buvo likti nuodėmėje.“

Reaguodamas į tai, katalikas M. Fraddas nuramino pašnekovą – viskas gerai, toks požiūris nesikerta su Bažnyčios mokymu; pavyzdžiui, šiuo klausimu panašiai galvoja ir garsus JAV katalikų vyskupas Robertas Barronas.

Šv. Petro statula Vatikane. Unsplash.com nuotrauka

Biblinis požiūris į popiežystę

Tačiau, atsakius į tuos tris klausimus, Cameronui liko didžiausias prieštaravimas – popiežiaus klausimas. Ar tikrai popiežiai yra Petro įpėdiniai, kurie turi vadovauti Bažnyčiai? Šio klausimo rimtumą akcentavo ir Camerono draugai evangelikai: jeigu prieštarauji popiežystei – tu negali vadintis tikru kataliku. Tad jutuberis pradėjo, kaip pats vadina, išsamų tyrimą.

Jis sudarė „darbinį dokumentą“, lentelę ir grafikus, kur vieną šalia kito dėliojo argumentus už ir prieš popiežystę. Amerikietis ieškojo užuominų apie popiežystę Šventajame Rašte, Bažnyčios tėvų raštuose, Bažnyčios dokumentuose ir kituose krikščioniškuose šaltiniuose.

„Ką nusprendžiau pačioje pradžioje – kad būsiu atviras abiem pusėms ir bandysiu kovoti su savo šališkumu“, – ant stogo Vatikane kalbėjo naujasis katalikas. Todėl, atradęs argumentą už popiežystę, čia pat ieškojo, kas galėtų atitinkamai jam prieštarauti. Ir atvirkščiai: pasak C. Bertuzzi, jis įsiklausė į katalikų pastabą, kad pirmųjų amžių krikščionių tekstuose vargiai rasi, kur tiesiogiai būtų įvardijamas popiežius ar kiti svarbūs to meto Bažnyčios nariai – nes krikščionys tais laikais buvo persekiojami, tad asmenims su atskleista tapatybe grėstų mirtis.

Įdomu tai, kad galutiniame rezultate buvo surinkti 4 argumentai „už popiežių“, o „prieš“ – net 15! Tačiau, pasak Camerono, tie 4 yra kur kas stipresni. Ir bibliški: „Yra trys Naujojo Testamento ištraukos, kurios duoda teigiamą postūmį: Mt 16, Jn 21 ir Lk 22. Jei būsime atviri, pamatysime, kad tos eilutės suteikia svorio popiežystei.“

Labiausiai nustebinęs buvo vadinamasis Naujojo Eljakimo tipologinis argumentas. Senojo Testamento pranašas Izaijas kalba apie Judo karaliaus Hezekijo pamaldų dvaro tarnautoją, būsimąjį „užsienio reikalų ministrą“ Eljakimą: „Jam ant peties uždėsiu Dovydo namų raktą [valdžios simbolį – S. B.]: kai jis atrakins – niekas negalės uždaryti, kai jis užrakins – niekas negalės atidaryti“ (Iz 22, 22).

O dabar prisiminkim, ką Jėzus pasakė Petrui: „Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 16, 19). Palyginę šias dvi Šventojo Rašto vietas, tipologinio argumento šalininkai teigia, kad Petras yra pranašystės apie Eljakimą išpildymas, jis yra „naujasis Eljakimas“.

EPA nuotrauka

Toks tipologinis ryšys tarp Senojo ir Naujojo Testamentų krikščionims visada buvo svarbus – Katalikų Bažnyčia moko, kad Naujasis išpildo, įvykdo Senojo lūkesčius ir pranašystes. Pavyzdžiui, šv. Paulius Kristų vadina „naujuoju Adomu“, šv. Jonas savo Apokalipsėje regi „Dangiškąją Jeruzalę“ ir t. t.

„Kai skaitome Bibliją, matome, kad Eljakimo pareigos yra labai panašios į popiežiaus pareigas […]. Iš pradžių tai manęs neįtikino. Bet paskui, laikydamasis nuostatos, jog būsiu viskam atviras, ėmiau svarstyti: jeigu tai yra tiesa, tada mažai tikėtina, kad protestantizmas bei ortodoksija būtų teisūs.“

Nusiraminęs dėl popiežystės klausimo, po dviejų mėnesių Cameronas galutinai apsisprendė tapti kataliku.

Šventieji yra kieti!

Kai jutuberis atliko savo analizę, vienas iš argumentų prieš popiežystę buvo toks: jei popiežiaus pareigas sugalvojo pats Kristus, tai kodėl istorijoje matėme ir blogų, nuodėmingų, korumpuotų popiežių? „Pints with Aquinas“ pašnekovas atsako: taip, visi turime būti geri, elgtis gerai – ne tik popiežiai, bet ir kiekvienas krikščionis. Tačiau reikia ir suprasti, kad esam nusidėjėliai, ir tai galioja visiems. Čia katalikai ir protestantai sėdi vienoje valtyje, nes ir pastoriai pridaro įvairiausių dalykų: „Tad, jeigu tai yra argumentas prieš katalikybę, tai kartu yra argumentas ir prieš protestantizmą, prieš krikščionybę apskritai. Bet, tiesą sakant, nemanau, kad tai geras argumentas.“

Cameronas paneigia ir popiežiaus neklaidingumo mitą. Tam, kad jis kalbėtų neklystamai, reikia ypatingų Bažnyčios dokumentuose apibrėžtų sąlygų, kurios vadinasi „Ex Cathedra“ – ir tokiu tokiu atveju popiežius kalbėtų ne savo, o visos Bažnyčios vardu. O visais kitais atvejais, deja, visada lieka vietos klaidai.

Šv. Maksimilijonas Kolbė. Wikipedia.org nuotrauka

Iš kitos pusės, jutuberiui buvo šaunu susipažinti su „šviesiąja“ katalikybės puse – šventųjų gyvenimais: „Tai yra dar vienas kietas dalykas katalikybėje. Nes ji įtraukia ir žmones, ką mes matome ir Biblijoje. Yra gerai pagerbti žmones, kurie mums tapo pavyzdžiais. Man patinka sielos ugdymo teorija, kuri atsako į klausimą, kodėl pasaulyje tiek blogio – nes tai ugdo mūsų charakterį. O šventieji yra paradigminiai tokio ugdymosi pavyzdžiai.“

Labiausiai jam artimas šv. Maksimilijonas Kolbė – lenkų kunigas pranciškonas, Aušvico koncentracijos stovykloje savanoriškai pasiaukojęs ir bado kameroje miręs vietoje nepažįstamo žmogaus.

Tiesa, C. Bertuzzi pripažįsta, kad katalikybei svarbus pamaldumas Mergelei Marijai jam asmeniškai vis dar atrodo svetimas – tačiau tai niekada jam nekėlė prieštaravimų dėl atitikimo krikščioniškai žiniai.

Sunkus atsivertimas

M. Fraddo surengto interviu forma – įspūdinga, tačiau pats šventės kaltininkas Cameronas fejerverkų nešaudo. Turbūt svarbiausia santūrumo priežastis – jo žmona lieka evangelike, ir galima tik įsivaizduoti, kaip psichologiškai sunku dabar yra jai ir (greičiausiai) dviem jųdviejų dukrytėms. Priešingai nei kai kurie garsūs protestantai, C. Bertuzzi niekada viešai nesmerkė katalikų, nevadino jų šėtono tarnais ar pan. ir visada stengėsi išlaikyti pagarbų, ekumenišką santykį. Tokių pačių draugiškų nuostatų veikiausiai buvo ir jo žmona. Tačiau konfesijos pakeitimas nėra perėjimas į kitą darbovietę, ir tokius dalykus kitam žmogui priimti nelengva. Apie tai net keliskart savo feisbuko paskyroje užsiminė Cameronas:

„Mano žmona Brittany vis dar gauna neprašytų žinučių iš katalikų, kurie sveikina ją „sugrįžus namo“, dalija patarimus, siūlo pinigų ir t. t. Noriu aiškiai pasakyti, kad Brittany Bertuzzi išlieka tvirta protestantė. Ji nėra atvira svarstyti apie katalikybę. Tai buvo labai sunkus metas jai ir mūsų šeimai. Žinutės nepadeda, jos tik skaudina. Suteikite jai privatumo.

Dar kartą, jei vis dar neaišku: NUSTOKITE SIŲSTI MANO ŽMONAI ŽINUTES.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Camerono draugai evangelikai jo žingsnį į katalikybę vertina atsargiai. Vienas iš jų – tai jutubo kanalo „Truth Unites“ autorius Gavinas Ortlundas, kuris yra mėgstamiausias Lauryno Jacevičiaus protestantų apologetas.

„Jis sako, kad daug kas išvis nežino tradicinio protestantizmo – net patys evangelikai. Todėl, jo manymu, Cameronas taip greitai perėjo į katalikybę, nes tų dalykų, kurių ieškojo, nerado naujoviškoje evangelinėje krikščionybėje. Bet, jei būtų atkreipęs dėmesį į tradicinius protestantiškus argumentus ir tradicinę protestantišką teologiją, C. Bertuzzi būtų visa ta atradęs be papildomo katalikiško bagažo, kurį jis turėjo priimti“, – pasakoja L. Jacevičius.

„Gavinas sako, kad Cameronas ir toliau liks jo draugu, vyks diskusijos ir kitos veiklos. Tik, jo manymu, Cameronas pernelyg paskubėjo su savo sprendimu, neįsigilino, gal knygų neskaitė (nes daugiausia žiūrėdavo jutubo vaizdo įrašus). Tad Gavinas ragina visus, kurie mąsto apie tarpkonfesinius sprendimus, daryti tai geriau įsigilinus.“

C. Bertuzzi Sutvirtinimo sakramentą planavo priimti lapkričio 20 d. Tačiau, dėl įvairių minėtų svarbių aplinkybių pasitaręs su bičiuliais, nusprendė, kad dar per anksti – tad palauks iki šv. Velykų. O tai greičiausiai rodo jutuberio brandumą ir rimtą požiūrį į tai, ką daro.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.