Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 03 07

Jurgita Jačėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Politologas A. Piontkovskis: ES šalių prezidentai turi ant kelių stovėti prieš Ukrainą

Kyjivas, Ukraina, 2022 m. kovo 5 d. Sergejaus Dolženkos / EPA-EFE nuotrauka

Naujausiais Ukrainos naujienų portalo Unian.net duomenimis, vienuoliktą didvyriško Ukrainos tautos pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai dieną Kremliaus kariniai padaliniai demoralizuoti. Jie patiria didžiulius ginklų, technikos ir karių nuostolius.

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis kovo 5 d. vakarą iš Kyjivo negailėjo padrąsinamų žodžių savo tautai už atlaikytą Rusijos karinių pajėgų smūgį. Jis paragino pereiti į kontrapuolimą, grumtynes ir išvyti šį blogį iš Ukrainos miestų. Po šių ugningai nuskambėjusių V. Zelenskio žodžių pasigirdo jo raginimas JAV prezidentui Joe Bidenui parūpinti daugiau kovinių lėktuvų Ukrainai. Manoma, kad JAV pareigūnai diskutuoja su Lenkijos politiniais lyderiais dėl galimybės Varšuvai suteikti Ukrainai naikintuvų.

Kovo 6 d. ryto duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios, vasario 24-osios, agresorės šalies okupacinė kariuomenė neteko daugiau kaip 11 tūkst. karių. Kiek tarp jų yra žuvusiųjų ir sužeistųjų – nepranešama. Naujausiais duomenimis, sunaikinti 285 tankai, 985 šarvuotos kovos mašinos, 109 artilerijos sistemos, 50 reaktyvinės artilerijos įrenginių, 21 priešlėktuvinės gynybos sistema. Numušti 44 lėktuvai, 48 sraigtasparniai, sunaikinti 447 automobiliai, 2 lengvieji kateriai, 60 kuro cisternų, 4 bepiločiai orlaiviai.

Rusijos invazinė kariuomenė sugriovė šiluminę elektrinę Achtyrkoje, atakos metu žuvo penki elektrinės darbuotojai. Agresoriai toliau vykdo teroristinius aktus prieš taikius Ukrainos gyventojus. Po rusų aviacijos atakų liepsnos glemžiasi galybę daugiabučių namų.

Vakaruose skamba standartiniai pareiškimai apie tai, kad šalys nekariaus Ukrainoje ir nepaskelbs jos dangaus neskrydžio zona. Vakarai save apgaudinėja, nes nenori kištis. Taip Ukrainos televizijos 24 kanale kovo 3 d. pasisakė Vašingtone gyvenantis Rusijos publicistas, politologas ANDREJUS PIONTKOVSKIS, nuoseklus Putino kritikas ir Kremliaus opozicinės politikos komentatorius. Jo nuomone, kol Vakarų šalys nesiliauja kalbėti apie platesnio karo riziką ir tikisi, kad Ukraina už juos padarys visą juodą darbą savo žmonių pralieto kraujo sąskaita, visas pasaulis jau atsitokėjo ir suvokė, jog Putinas yra hitleris su branduoliniu ginklu rankose.

Kyjivo rajonas, Ukraina, 2022 m. kovo 5 d. Romano Pilipey / EPA-EFE nuotrauka
Po Rusijos lėktuvo numušimo Černihive, Ukrainoje, 2022 m. kovo 5 d. EPA nuotrauka

Vakarai tikisi, kad Putinas nusisuks sprandą Ukrainoje

„Vis garsiau kalbama apie karinės padėties įvedimą ir visuotinę mobilizaciją Rusijoje. Visas pasaulis jau suvokė, kad Putinas yra hitleris, savo rankose turintis branduolinį ginklą. Ir tuo, visuotinai palaikant Ukrainą, paaiškinamas škvalas sankcijų Rusijai. Nepaisant to, Vakarai vis dar visomis išgalėmis bando išvengti bet kokios karinio susidūrimo rizikos. Dabar jie kratosi būtinybės paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną. Jie nori atsipirkti ukrainiečių kūnais ir pralietu krauju. Vakarai tikisi, kad šis hitleris nusisuks sprandą Ukrainoje ir jiems patiems nereikės rizikuoti savo gyvybėmis“, – tokią atvirą nuomonę Ukrainos TV pareiškė A. Piontkovskis.

Jis pasiūlė atkreipti dėmesį į standartinius visų Vakarų lyderių pareiškimus: pirma, kad jie jokiu būdu nekariaus Ukrainos teritorijoje ir neįves virš jos neskraidymo zonos, nes tai kelia riziką išplisti karui. Antra, nors Vakarai tikina tvirtai pildysiantys savo įsipareigojimus pagal Vašingtono sutarties penktąjį straipsnį, apsaugantį visas NATO šalis, jie save apgaudinėja.

„Jeigu Ukraina neatsilaikys, kitą dieną Putinas pasirodys Baltijos šalyse, ir tada Vakarams teks vykdyti savo įsipareigojimus, – grėsmingą scenarijų TV eteryje prognozavo A. Piontkovskis. – O dabar galimo karinio susidūrimo su Putino Rusija momentą jie atideda, tikėdamiesi, kad visą darbą už juos padarys Ukraina. Ir jeigu taip, vadinasi, reikia sustiprinti Ukrainos apginklavimą ir sankcijas Rusijai. Tam, kad jos viduje kiltų noras pašalinti Putiną nuo valdžios posto.

Vakarai turi nedelsdami skelbti visišką naftos ir dujų embargą. Tai reiškia ekonominius praradimus ir patiems Vakarams. Tačiau kažkuo jie juk turi rizikuoti, kai 40 mln. ukrainiečių rizikuoja savo gyvybėmis stabdydami šią siaubūnišką grėsmę visam pasauliui.“

A. Piontkovskis keletą kartų pakartojo: kitos bus Baltijos šalys

Žurnalistė Rusijos politologo paklausė, kodėl Rusijos kare su Ukraina Vakarai visada atsilieka. Kai Ukraina prašė įvesti bent prevencines sankcijas, bent paskelbti jų sąrašą, kas laukia Rusijos, jeigu imsis agresijos, – netgi to nebuvo padaryta. Dabar ukrainiečiai garsiai prašo uždaryti skrydžiams dangų virš Ukrainos, nes tai smarkiai normalizuotų situaciją ir apmalšintų miestų bombardavimą, bet Vakarai vis tiek nesiryžta. Na ir kas, kad kai kurie Vakarų lyderiai pareiškia, jog Vakarams pagaliau atėjo laikas sumokėti didelę kainą už tai, kad neįvertino Putino agresijos rizikų. Žodžiai telieka žodžiais, o veiksmų nematyti. „Kodėl?“ – A. Piontkovskiui buvo užduotas klausimas. 

„Tokia Vakarų prigimtis. Jie visada vėluoja. Tas pats buvo praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje, kai be paliovos buvo nuolaidžiaujama Hitleriui, – teigė politologas. – Bet dabar viskas pavojingiau. Dabar hitleris turi branduolinį ginklą. Žiūrėkite, Bideno kalba Kongrese. Viskas puiku, pusė jos dedikuota Ukrainai. Pirmoji ponia pripuolė apkabinti Ukrainos ambasadorių. Tačiau Bidenas savo ugningą kalbą pabaigė taip: mes no-fly zone neįvesime, nes nenorime branduolinio susidūrimo su Rusija. Jūs nenorite? Jūs kare su Rusija to neišvengsite!

Kitos bus Baltijos šalys. Ir aš įtariu, kad vėl rasite kokį nors pasiteisinimą nevykdyti savo pažadų. Ir kartu tokiu būdu jūs nustosite egzistuoti kaip pasaulinis reiškinys. Daugelis Vašingtone tai supranta. Ne aš vienas šiuos žodžius tariu.“

Augant įtampai, A. Piontkovskio teigimu, daugelis sprendimų gali būti per vėlyvi. Kad ir kaip herojiškai priešintųsi Ukraina, tai nepakeis Putino veiksmų, jeigu jis pereis – o jis pajėgus tai padaryti – prie režimo, imsis to paties, ką padarė Grozne ar Alepe. Antskrydžiais iš oro šlavė ir naikino ištisus miestus.

„Reikia didinti spaudimą. Manau, artimiausiu metu Prezidentas Zelenskis kreipsis su panašaus pobūdžio atviru raginimu: jūs tiesiog slepiatės mums už nugarų, mes padarėme visą juodą darbą savo gyvybių kaina. Vienintelis sprendimas, kurį dabar gali priimti pasaulis (arba nepriimti) – neskrydžio zonos virš Ukrainos įvedimas. Nuo to priklauso ne tik Ukrainos, bet ir visos žmonijos likimas“, – Ukrainos 24 kanalui komentavo A. Piontkovskis.

Kyjivas, Ukraina, 2022 m. kovo 5 d. Sergejaus Dolženkos / EPA-EFE nuotrauka
Kyjivas, Ukraina, 2022 m. kovo 5 d. Zurabo Kurtsikidzės / EPA-EFE nuotrauka
Kyjivo rajonas, Ukraina, 2022 m. kovo 5 d. Romano Pilipey / EPA-EFE nuotrauka
Žmonės laukia evakuacijos Kyjivo geležinkelio stotyje 2022 m. kovo 5 d. Sergejaus Dolženkos / EPA-EFE nuotrauka
Rusijos sukelto karo pabėgėliai Lenkijos–Ukrainos pasienyje, atvykę iš Dorohusko, 2022 m. kovo į d. Wojteko Jargilo / EPA-EFE nuotrauka
Sidnėjuje, Australijoje, 2022 m. kovo 6 d. protestas prieš Rusijos karą Ukrainoje. Biancos de Marchi / EPA-EFE nuotrauka
Bankoke, Tailande, 2022 m. kovo 5 d. protestas prieš Rusijos karą Ukrainoje. Narongo Sangnako / EPA-EFE nuotrauka
Bankoke, Tailande, 2022 m. kovo 5 d. protestas prieš Rusijos karą Ukrainoje. Narongo Sangnako / EPA-EFE nuotrauka
Paryžiuje, Bastilijos aikštėje, Prancūzijoje, 2022 m. kovo 5 d. protestas prieš Rusijos karą Ukrainoje. Yoan Valat / EPA-EFE nuotrauka

Ukrainai visateisė narystė ES – dabar pat

Kaip spausti Vakarus palaikyti šią iniciatyvą? Kurios šalys dabar reiškia mažiausią paramą Ukrainai kare su Rusija?

„Kalbant apie Europos šalis, tai tas idiotas Macronas šiandien (kovo 3 d. – aut. past.) vėl valandą kalbėjosi apie kažką su Putinu. Apie ką jiems kalbėtis? Aną kartą Putinas jam atvirai pareiškė (jis pasitarė su savo patarėjais, tai žinoma visam pasauliui), kad imsis kur kas griežtesnių bombardavimo būdų, nes Rusijos kariuomenė juda per lėtai. Macronas buvo sukrėstas. Tačiau jis vėl jam skambina, vėl apie kažką nori kalbėtis. Prancūzai apsėsti didybės manijos, jie nori būti kamščiu kiekvienoje statinėje. Ir dabar elgiasi gėdingai“, – nuomone dalijosi A. Piontkovskis. 

Vokietijos, anot jo, pozicija dabar kietesnė. Bet Ukrainai tebekenkia „didysis jos draugas“ Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas.

„Vakarams atėjo tiesos akimirka. Taip, karą Ukrainoje galima sustabdyti, tačiau tam reikia proveržio pačioje Rusijos visuomenėje arba plataus masto visuomenės judėjimo. Arba elito. Arba galų gale kad koks nors rusų karininkas Clausas von Stauffenbergas tiesiog nušautų diktatorių. Tačiau tam, kad tai įvyktų, reikia visomis išgalėmis padėti Ukrainai. Kalbant apie jos narystę Europos Sąjungoje, visos 27-ių valstybių galvos turi ant kelių stovėti prieš Ukrainą už tai, ką ji dabar dėl jų daro. Ir tuojau pat specialia procedūra jai turi būti suteikta visateisė narystė ES. Tai gyvybiškai svarbu. Ant svarstyklių dabar – viso pasaulio egzistavimo klausimas“, – imtis ryžtingų veiksmų Vakarus atvirai ragino A. Piontkovskis.

Jis pridūrė, kad neverta užsiliūliuoti karinėmis Putino nesėkmėmis Ukrainoje, šis hitleris su branduoliniu ginklu rankose vis tiek švenčia pergalę. Jo branduolinis šantažas veikia, Vakarams nesiryžtant Ukrainos danguje įvesti neskrydžio zonos. Kaip pirmą kartą suveikė 2008-aisiais, kai nebuvo priimtas Ukrainos veiksmų planas dėl stojimo į NATO.

Kas gali sustabdyti hitlerį su branduoliniu ginklu rankose?

„Kas gali sustabdyti hitlerį su branduoliniu ginklu rankose? – pasiteiravo Rusijos politologo 24 kanalo žurnalistė. – Ar Putinas iš tiesų yra tiek pamišęs, kad gali panaudoti branduolinį ginklą, ar tai vis dėlto blefas, šantažas?“

„Putinas visada griebiasi šantažo. Kitos bus Baltijos šalys. Kai jis įžengs į jas, Vakarai bus priversti vykdyti savo penktojo straipsnio įsipareigojimus. Gerai, bus įvesta NATO kariuomenė, vyks pasipriešinimas, o tada Putinas jiems pasakys labai paprastai: kapituliuojate dabar pat. Lieps atsitraukti į tas pozicijas, apie kurias kaip ultimatumą pranešė savo laiške, kitaip sakys: aš panaudosiu branduolinį ginklą. Smogsiu vieną du taktinius smūgius. Vieną į kariuomenės sutelkimo vietą, kitą – į kokį nors Europos miestą, pavyzdžiui, Varšuvą. Putinas mano, kad Vakarai sudrebės, kapituliuos ir atsitrauks. O jeigu ne, jis iš tiesų smogs“, – juodus scenarijus piešė A. Piontkovskis.

Kol kas, Vašingtone gyvenančio Kremliaus kritiko nuomone, hitlerį su branduoliniu ginklu stabdo herojiškas Ukrainos kariuomenės pasipriešinimas. Ir jis jau veikia izoliuotos Rusijos visuomenės protus – bruzdėjimas jaučiasi: narsūs žmonės išeina į demonstracijas, reiškiamas akivaizdus nepasitenkinimas. Bet didžiausias viltis A. Piontkovskis deda į nepatenkintų agresyvia Kremliaus politika Rusijos karininkų pasipriešinimą. Jie – vienintelė reali jėga, galinti sustabdyti Putiną.

„Aš dar kartą pasikartosiu. Jeigu Vakarai tikisi, kad Ukrainos tautos pasipriešinimas sukels antiputiniškus procesus Rusijoje, tai tada tegul didina spaudimą Rusijai. Blokuokite viską. Nustokite iš jos pirkti dujas ir naftą. Palikite ją visiškai be pinigų. Tai bus papildomas stimulas, kuris privers susimąstyti daugelį“, – ragino A. Piontkovskis. 

Vis dėlto, jo teigimu, tautos maištas paprastai trunka labai ilgai, tam, kad jis būtų veiksmingas – reikia rankose turėti ginklą. Beginklių žmonių nepasitenkinimą negailestingai slopina pareigūnai. Rusijos opozicijos lyderiai – arba nužudyti, arba emigracijoje. 

„Buvo toks „prezidentas“ sovietinėje istorijoje 1953 metais, diktatorius Josifas Visarijonovičius Stalinas. Tada jis išprotėjo ir darė tą patį, ką dabar daro šita beždžionė, tik branduolinės bombos neturėjo. Žinoma, branduolinė bomba tada jau buvo, bet gerokai silpnesnė nei amerikiečių. Bet Staliną likvidavo saviškiai. Pridusino.

Kad įvyktų tautos protestas, ją turi supurtyti grėsmingi faktai. Nenorite eiti karo keliu, maksimaliai didinkite ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai. Štai ką aš šiandien patarčiau besirenkantiems Vakarų krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams“, – sakė A. Piontkovskis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.