2020 11 09

Kristina Tamelytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Politologė M. Sajekaitė: „Daug D. Trumpo rinkėjų jo nemėgsta, o balsavo už jį tik dėl to, kad nekenčia demokratų“

EPA nuotrauka

Prieš pat pradedant įrašyti pokalbį su Kolorado universiteto JAV lyginamosios politikos doktorante Marija Sajekaite, ji užsiminė apie keistą aplinkinių amerikiečių būseną. Netgi praėjusią savaitę, per patį rinkimų įkarštį, studentai nelabai domėjosi paskaitomis, atrodė, kad nemaža dalis amerikiečių laukė vieno vienintelio dalyko: JAV prezidento rinkimų atomazgos. Anot Marijos, daugelis jų tarsi panirę į transo būseną: nuolat sekantys naujienas, gaudantys kiekvieną pasirodančią žinutę. Atrodytų, lyg šalis būtų kryžkelėje. Kalbėjomės jau tada, kai buvo gana aišku, kad JAV prezidento rinkimus laimės demokratų kandidatas Joe Bidenas.

Šiais metais susidomėjimas rinkimais milžiniškas tiek JAV, tiek Lietuvoje. Domimasi ne tik rinkimų baigtimi, tačiau taip pat ir aktyviau, nei įprasta, balsuojama. Dalyvavusių rinkėjų skaičius didžiausias per visą balsavimo istoriją. Anot M. Sajekaitės, balsuojantieji šiuose rinkimuose mano, jog jų pasirinkimas gali nulemti tolesnę ideologinę šalies kryptį: „Vartojant demokratų kampanijos žodžius: vyksta pasirinkimas dėl šalies sielos vertybių (angl. the soul of the nation). Manyčiau, kad didelė mobilizacija susijusi ir su tuo, kad nemaža dalis žmonių tiesiog nori atsikratyti D. Trumpo. Bet lygiai taip pat ir padaugėjo ir D. Trumpą palaikančiųjų: matome, kad jis surinko daugiau balsų, nei tikėtasi. Manyčiau, kad dalis balsavusiųjų už D. Trumpą palaiko ne tiek jį, kiek jų motyvacija susijusi su neapykanta demokratams ir žiniasklaidai, kuriuos jie laiko elitinėmis institucijomis ir balsuoja prieš jas“, – kalba pašnekovė.

Man įdomus pasirodė yra tyrėjos paminėtas „šalies sielos“ terminas. Tarp kokių „sielos variantų“ rinkosi balsuojantis amerikietis ir kokią JAV mato didesnioji nubalsavusiųjų už demokratų kandidatą J. Bideną dalis: „Pasirinkimas šįsyk buvo ne vien ekonominis, bet ir moralinis bei socialinis. Respublikonų vertybes galima būtų apibūdinti kaip, imigracijos ribojimą, tradicinės šeimos vertybes, krikščioniškos pasaulėžiūros iškėlimą į valdymą. Demokratų vertybės susijusios su atvirumu (kalbant apie tiek apie imigraciją, tiek apie mažumų įgalinimą), visuomenės progresu, rėmimusi mokslu ir faktais. Kitaip tariant, Svarbesnė kova buvo ne tarp skirtingų demokratų ir respublikonų vizijų, nes D. Trumpo asmuo respublikoniškas vertybes atstovauja prastai, tačiau kova tarp autoritarinio populizmo ir demokratijos, tarp neapykantos ir pagarbos kiekvienam žmogui, tarp mąstymo, kuris prasilenkia su tikrove, ir sveiko proto “, – apie amerikiečių pasirinkimus kalba M. Sajekaitė. 

Pašnekovė taip pat priduria, kad amerikiečiams svarbus pasirinkimas tarp sprendimų priėmimo remiantis sveiku protu ir tokio mąstymo, kuris prasilenkia su tikrove: „Kartais tikrai sunku suvokti, kaip kai kurie žmonės mąsto ir kokios jų mąstymo prielaidos. Pavyzdžiui, tikrai yra įvairių interviu su D. Trumpo rinkėjais, kuriuose jie atvirai sako netikintys skaičiais kaip tokiais“, – pasakoja M. Sajekaitė.

Respublikonų partijoje įsikūrusio „Linkolno projekto“ (angl. The Lincoln Project) vadovė Jennifer Horn „The Economist“ radijui sakė, jog JAV mažėja registruotų respublikonų skaičius, didėja registruotų demokratų ir nepriklausančių šioms dviem politinėms partijoms (angl. independent) rinkėjų skaičius, o tai liudija ir apie besikeičiančią JAV visuomenę. 

EPA nuotrauka

Anot M. Sajekaitės, minėtasis „Linkolno projektas“ nėra labai įtakingas Respublikonų partijos viduje esantis darinys, tačiau jo žinutė gana paprasta: bandymas iš vidaus keisti Respublikonų partiją kaip tokią: „Respublikoniškos vertybės visuomet bus svarbios šioje visuomenėje, tačiau D. Trumpo padaryta žala šiai partijai yra labai didelė. Nežinau, ką respublikonai turėtų daryti, kad ją atitaisytų. Šiomis dienomis pagrindiniai Respublikonų partijos nariai galėjo pabandyti pataisyti susiklosčiusią situaciją, jeigu būtų susivieniję ir stoję prieš D. Trumpo nepagrįstus kaltinimus dėl rinkimų nesąžiningumo. Jie to nepadarė. Buvo Mitto Romney’io pareiškimas, keli kitų žmonių pasisakymai, tačiau pagrindinės respublikonų „galvos“ tylėjo“, – apie padėtį partijos viduje pasakoja M. Sajekaitė. 

Anot pašnekovės, registruotų demokratų ir nepriklausomų rinkėjų skaičius didėja, o respublikonų mažėja dėl kartų kaitos ir išsilavinimo: „Aukštesnį išsilavinimą turintys ir jaunesni žmonės yra labiau linkę balsuoti už demokratus. Amerikietiškuose universitetuose gausu įvairių pažiūrų žmonių, tačiau jie tikrai yra linkę pasirinkti pamatines demokratiškas vertybes. Įsivaizduokime situaciją, kai jaunas žmogus užauga respublikoniškoje šeimoje ir valstijoje, aplink jį nėra juodaodžių žmonių, tokiam žmogui ugdomos konservatyvios vertybės. Tačiau atvykęs į koledžą jis susiduria su kitokiais žmonėmis: seksualinėmis mažumomis, juodaodžiais, azijiečiais ir pan. Žinome, iš sociologinių tyrimų, kad bendravimas su įvairesniais žmonėmis didina toleranciją jiems. Dauguma mano amžiaus pažįstamų amerikiečių turi respublikonus tėvus, o patys jau yra demokratai. Universitete šie žmonės taip pat įgyja žinių apie kolonializmą, ekonominę nelygybę, klimato kaitą, atsiradus šiam supratimui, žmogus pasidaro jautresnis klausimams, kuriuos kelia Demokratų partija. Apskritai ryškėja didžiuliai kartų skirtumai: pažįstami pasakoja apie savo senelius, kurie vis dar juodaodžius vadina „n“ žodžiu, o tai jiems patiems jau yra visiškai nebepriimtina“, – apie kartų skirtumus pasakoja M. Sajekaitė. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Apie JAV visuomenės poliarizaciją, kuri ne(be)leidžia susikalbėti skirtingiems žmonėms, aktyviau kalbama pastaruosius 15–20 metų. Pašnekovės minimas D. Trumpo rinkėjų balsavimas ne dėl to, kad jie mėgtų pačią asmenybę arba laikytų jį geru prezidentu, o veikiau balsavimas prieš demokratus, yra viena tos visuomenės poliarizacijos išdavų. JAV visuomenėje, atrodo, sunkiai susikalba žmonės, jei jie turi skirtingas politines pažiūras. Jau kurį laiką piliečiai sunkiai atranda juos vienijančių elementų. M. Sajekaitė pasakoja ir apie tai, jog respublikoniškose šeimose užaugę ir demokratais tapę (o tai anksčiau buvo itin neįprasta, nes partinė tapatybė buvo glaudžiai susijusi su tuo, kokioje šeimoje užaugai) jaunuoliai kartkartėmis bijo grįžti į savo tėvonijas. To priežastis: nesusikalbėjimas su tėvais ir aplinkiniais. Paklausiau Marijos, kokios tokios poliarizacijos pagrindinės priežastys. 

„Viena pastarųjų metų hipotezių: ne pati visuomenė nori poliarizuotis, o poliarizaciją didina ir skatina žiniasklaidos bei politikos elitas. Daugelis žmonių seka jiems iš paskos. Absoliučiai daugumai žmonių demokratijose politinis gyvenimas nėra jau toks svarbus, jų balsavimas nėra labai sudėtingai paaiškinamas, greičiausiai bus grįstas ekonomika (ar jie jaučiasi patenkinti savo ekonomine padėtimi, ar nori „nubausti“ valdžią už savo prastą „ekonominę“ savijautą) arba emocija. Visuomenė yra linkusi žiūrėti į žiniasklaidą ir politikus, ieškodama šablonų arba mąstymo ir apsisprendimo proceso „sutrumpinimų“ (angl. shortcuts). Jie turėtų pasakyti, kaip reikėtų rinktis. Manoma, kad, turint ryškią platformą, pasakant tiksliai ir aiškiai, už ką ir prieš ką esi, lengviau sutelkti savo rinkėjus. Žiniasklaida veikia pagal sau būdingus ir verslo interesams atstovaujančius dėsnius: tai, kas skaido, kas šokiruoja, visuomet sulauks daugiau dėmesio. Kita poliarizacijos priežastis, žinoma, yra socialinės medijos, kurios funkcionuoja taip, kad uždaro mus mūsų pačių pažiūrų burbuluose“, – kalba Kolorado universiteto JAV doktorantė M. Sajekaitė. 

EPA nuotrauka

Anot mano pašnekovės, nors J. Bidenas susitelkė į „vienijimo“ retoriką, tačiau suvienyti šalį šios kadencijos metu gali neužtekti laiko. Tikėtina, kad būsimasis 46-asis JAV prezidentas nekandidatuos ir antrajai kadencijai, kaip tai yra įprasta. Jo amžius jam to gali ir neleisti, tačiau M. Sajekaitė pabrėžia vieną esminių skirtumų tarp kadenciją baigsiančio prezidento D. Trumpo ir J. Bideno. Anot jos, svarbu, kad J. Bidenas viešai deklaruoja, jog nebus tik vienos amerikiečių grupės prezidentas. Jam svarbūs ir tie, kurie už jį nebalsavo: „D. Trumpas buvo žmogus, kuris Kalifornijoje vykstant gaisrams pasakė, kad nesiųs ten jokios pagalbos, nes Kalifornija už jį nebalsuoja. D. Trumpas buvo prezidentas, kuris atstovavo tiems, kurie jį mėgsta. Jis tą visuomet pabrėžė. J. Bidenas  tvirtino, kad jam nerūpi, už ką rinkėjai balsavo, jam nepatinka „raudonųjų“ ir „mėlynųjų“ valstijų perskyra. Jis yra nuosaikus demokratas, katalikas, jam svarbios šeimos vertybės. Ar jam pavyks suvienyti JAV? Sunku pasakyti, tačiau vien pati retorika yra svarbi. Ketverius metus JAV dominavo visuomenę skaldanti retorika. Lygiai taip pat turėtume turėti galvoje, kad J. Bidenui susiklosto labai sudėtinga situacija. Reikia nepamiršti, kad D. Trumpas valdžioje dar bus iki sausio antrosios pusės (sausio 20-ąją planuojama naujojo JAV prezidento inauguracija) ir šiuo laikotarpiu koronavirusas siaučia, ekonomika yra recesijoje. Tikėtina, kad D. Trumpas tikrai nieko nebedarys. J. Bidenas pateks į chaotišką aplinką ir turės susitelkti į dabar šalį kamuojančias aiškias problemas: pandemiją ir ekonomikos recesiją. Tai jam gali trukdyti įgyvendinti ir kitus svarbius prioritetus, tokius kaip kova su sisteminiu rasizmu ir klimato kaita, sveikatos paslaugų prieinamumo plėtra“, – apie J. Bideno kadenciją apibrėžiančius iššūkius kalba M. Sajekaitė. 

Galiausiai su Kolorado universiteto lyginamosios politikos doktorante kalbėjomės ir apie jos, kaip lietuvės studentės, patirtį gyvenant D. Trumpo Amerikoje: „Vis galvoju apie tai, kaip jaučiausi būdama kitatautė B. Obamos JAV ir kaip jaučiausi D. Trumpo JAV. Egzistuoja milžiniškas skirtumas. Pavyzdžiui, pandemijos pradžioje buvo nemažai gąsdinimų iš prezidento administracijos migracijos politikos klausimais. Nors esu visiškai teisėtai šalyje gyvenanti kitatautė, tačiau baimės dėl vizų politikos iš tiesų buvo daug. Netgi sąžiningai dirbant, mokant mokesčius šiai valstybei nesijauti saugus. Valdžioje esantis žmogus vietoj žodžio „international“ (liet. tarptautinis) vartoja žodį „foreign“ (liet. iš užsienio), kuris anglų kalboje ir tokiame kontekste turi labai neigiamą reikšmę. Kai girdi paties aukščiausio valstybės vadovo antiimigracinę retoriką, pasidaro tiesiog nejauku gyventi šalyje“, – kalba pašnekovė. Ji taip pat viltingai priduria, kad iš J. Bideno tikisi visiškai kitokios politikos jos, kaip užsienietės Amerikoje, atžvilgiu.