2020 10 13

Augminas Petronis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min

Populiarioji politologija: ar laimėjo Haris Poteris ir kitos įdomybės po pirmojo turo

Karbauskis juokiasi su Skverneliu
LVŽS lyderiai laukia rinkimų rezultatų. Pauliaus Peleckio/BFL nuotrauka

Populiarioji psichologija yra ypatingas žanras: kasmet išleidžiama daugybė knygų, siūlančių paprastus atsakymus į sudėtingas problemas. Šis straipsnis taip pat siūlo paprastus atsakymus (ar bent pasvarstymus) į jums rūpimus klausimus.

Ar laimėjo Haris Poteris? Ar Lietuva liberalėja? Kas laimės antrąjį turą? Kas sudarys valdančiąją koaliciją? Ir ar Arūnas Valinskas tikrai grįžta į Seimą?

Pirmas ir svarbiausias klausimas: ar laimėjo Haris Poteris?

Šiemet, pasipiktinę dėl kai kurių Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikų išsakyto palaikymo neteisėtam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, Andrius Tapinas ir „Laisvės TV“ komanda ėmėsi iki šiol Lietuvoje negirdėtos akcijos. Kadangi LLRA-KŠS apklausose svyravo ties daugiamandatėje apygardoje patekti į Seimą reikalinga 5 procentų riba, A. Tapinas su kolegomis sumanė, kad, padidinus rinkimų aktyvumą, 5 proc. barjeras taps sunkiau įveikiamas. Beje, aktyvumas didėja ne tik tada, kai balsuojate, bet ir tada, kai sugadinate biuletenį.

Todėl jaunus žmones, kurie mano, kad nėra už ką balsuoti, A. Tapinas socialiniuose tinkluose ragino nuėjus į rinkimus ant biuletenių rašyti „Harry Potter“ – kad padidėjęs aktyvumas neleistų „Voldemortui“ (dėl akivaizdaus sąskambio taip pramintas LLRA-KŠS politikas Valdemaras Tomaševskis) ir jo komandai pakliūti į Seimą.

LLRA-KŠS iš tikrųjų neperlipo 5 proc. ribos (surinko 4,82 proc.), tik ar Hario Poterio akcija galėjo turėti lemiamos reikšmės? Kitaip tariant, ar sugadinti biuleteniai galėjo būti bent vienas iš faktorių, išmetusių LLRA-KŠS iš Seimo?

Nesunku suskaičiuoti – paprastas vidurinės mokyklos matematikos uždavinys. Daugiamandatėje apygardoje iš viso įmesti 1168607 biuleteniai. 41246 (arba 3,54 %) biuletenių buvo sugadinti. LLRA-KŠS daugiamandatėje apygardoje gavo 56352 balsų. Ar jeigu visi daugiamandatėje apygardoje biuletenius sugadinę rinkėjai būtų tiesiog neatėję į rinkimus, LLRA-KŠS dėl mažesnio aktyvumo būtų perkopę 5 proc. barjerą? Kokį procentą balsų būtų surinkusi LLRA-KŠS, jei visi daugiamandatėje sugadinti biuleteniai būtų tiesiog likę nepanaudoti?

Skaičiuojame: 56352/(1168607-41246)=0,499 (šiek tiek suapvalinus). Taigi, jei visi daugiamandatėje biuletenius sugadinę žmonės būtų neatėję į rinkimus, LLRA-KŠS vis tiek nebūtų perkopę rinkimų barjero, nors ir būtų gavę tiesiog neįtikėtiną 4,99 proc. Vadinasi, biuletenių gadinimas neturėjo jokios esminės įtakos LLRA-KŠS likimui šiuose rinkimuose.

Politologai netruko pastebėti, kad LLRA-KŠS nesėkmės daugiamandatėje apygardoje priežasčių reikia ieškoti kitur. Rinkimų tyrėjas Mažvydas Jastramskis vakar feisbuke dalinosi pastebėjimais, kad, palyginti su 2016 m. Seimo rinkimais, LLRA-KŠS prarado daugiau kaip 13 tūkst. balsų. LLRA-KŠS praradimai atrodo iš dalies susiję su Darbo partijos laimėjimais – pavyzdžiui, Lazdynų apygardoje LLRA-KŠS gavo 2140 balsų 2016 m., o 2020 m. toje pačioje apygardoje – 1426 balsus. Šioje apygardoje Darbo partija 2016 m. gavo 566 balsus, o 2020 m. – 1008 balsus. M. Jastramskis pastebi, kad visame Vilniuje LLRA-KŠS, palyginti su 2016 metais, prarado 6839 balsus, Darbo partija gavo 6511 balsais daugiau. Politologas teigia, kad nors vien skaičių pokyčiai neparodo, jog nuo vienos prie kitos partijos perėjo tie patys rinkėjai, tačiau, anot jo, daugelyje Vilniaus apygardų matomi LLRA-KŠS praradimai ir Darbo partijos paaugimai.

Žinoma, gali būti, kad A. Tapinas paskatino jaunus žmones labiau domėtis rinkimais, o šie pasidomėjo, atėjo ir balsavo – tačiau reikšmingo aktyvumo augimo tarp jaunų rinkėjų šiuose rinkimuose nematyti. 2016 m. dalyvavo 38,4 jaunesnių nei 29 metų rinkėjų, šiemet tokių – 38,7 proc.

Taigi, nors A. Tapinas garsiai skelbia apie savo akcijos sėkmę, Valdemarą Tomaševskį, panašu, nugalėjo ne jo Haris Poteris. Veikiau berniukas, kuris liko gyvas, šįkart pasirodė Viktoro Uspaskicho pavidalu – galbūt tai vienas iš burtininkų mokyklos absolvento magiškų triukų.

Pauliaus Peleckio/BFL nuotrauka

Ar Arūnas Valinskas grįžta į Seimą?

Kai atėję balsuoti gaunate biuletenį ir būdelėje bandote dar kartą prisiminti, ką ketinote reitinguoti, prieš akis kabantis sąrašas labai padeda. Tiesa, jame nematote kandidatų veidų ir biografijų – dėl to kartais kyla nesusipratimų.

2016 m. Seimo rinkimuose plačiai nuskambėjo iki tol mažai kam žinomos politikės Rūtos Miliūtės pavardė. 25 metų amžiaus kandidatė iš 114-osios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašo vietos rinkėjų buvo kilstelta į 28-ąją ir tapo Seimo nare. Ji pati tuomet teigė nemananti, kad jos sėkmės priežastis – tai, kad pavardė skamba beveik kaip žinomos laidų vedėjos Ritos Miliūtės. „Apgailestauju, jei kažkas susipainiojo“, – tuomet sakė jaunoji politikė, nors ir nesutiko, kad susipainiojimas – pagrindinė jos sėkmės priežastis. „Jei pati žurnalistė Rita Miliūtė būtų kandidatavusi rinkimuose, ji būtų surinkusi gerokai daugiau pirmumo balsų, iš bet kurios sąrašo vietos būtų patekusi tiesiai į dešimtuką“, – po 2016 m. Seimo rinkimų teigė Rūta Miliūtė. Šiemet ji irgi stebėtinai gerai pasirodė reitingavime – iš 33-iosios vietos pakilo į 16-ąją.

Panašių istorijų pilna ir šiuose rinkimuose. Juodasis humoras, bet kartais tokiu būdu kandidatai grįžta net ir iš anapilio. Štai „Nacionalinio susivienijimo“ kandidatas Rokas Žilinskas (gimęs 1994 m., jaunimo sambūrio „Pro patria“ narys, „Laisvosios bangos“ radijo savanoris, asociacijos „Barzdoti motociklininkai“ narys) šovė iš 68-osios į 25-ąją vietą.

Tarp Socialdemokratų partijos rinkėjų, panašu, nemažai klasikinės muzikos gerbėjų. Žymiojo dirigento a. a. Sauliaus Sondeckio sūnus, neblogai, bet vis dėlto ne taip gerai kaip legendinis muzikas žinomas žurnalistas, taip pat Saulius Sondeckis dalyvavo rinkimuose LSDP sąraše ir iš 141-osios pakilo į 23-iąją vietą.

Lietuvos žaliųjų partijos rinkėjai, matyt, apsidžiaugė pamatę, kad buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Martynas Pocius aplinkosauga susirūpino taip, kad nusprendė kandidatuoti į Seimą su Žaliųjų partija. Deja, deja. Gal buvęs sportininkas, dabar dirbantis NBA lygos Denverio „Nuggets“ klube, ir rūpinasi gamta – tikėkimės – bet kandidatas, pakilęs iš 31-osios sąrašo vietos į 26-ąją, niekada profesionaliai nežaidė krepšinio. Taip pat įspūdingą žygį surengė „Nacionalinio susivienijimo“ kandidatas Šarūnas Jasiukevičius, pakilęs iš 69-osios į 20-ąją vietą. Ne, ne buvęs Eurolygos auksinis berniukas, ne dabartinis Barselonos krepšinio klubo vyriausiasis treneris.

Taigi, ar tiesa, kad į Seimą grįžta Arūnas Valinskas? Ne, jis negrįžta, bet Seime Arūnas Valinskas bus. Su TS-LKD į Seimą kandidatavęs žymiojo laidų vedėjo sūnus, Lidso universitete įgijęs tarptautinių santykių ir japonų kalbos žinių, jau spėjęs apšilti kojas ir dirbdamas Seimo nario padėjėju, ir Vilniaus miesto taryboje. Iš 39-osios sąrašo vietos Arūnas Valinskas pakilo į 19-ąją ir pateko į Seimą.

Tad moralas toks: norintiesiems patekti į Seimą be galo svarbu turėti gerą vardą.

Aušrinė Armonaitė ir Tomas Vytautas Raskevičius
Aušrinė Armonaitė ir Tomas Vytautas Raskevičius. Irmanto Gelūno/BFL nuotrauka

Ar rinkimai parodė, kad Lietuva liberalėja?

Sąžiningas atsakymas į šį klausimą – mes nežinome. Neblogas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (6,35 proc.) ir tiesiog sensacingas Laisvės partijos (7,28 proc.) pasirodymas bei tai, kad konservatyvesniais konservatoriais laikomi TS-LKD kandidatai, tokie kaip Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ar Audronius Ažubalis, nukrito rinkimų sąrašų reitinguose, o liberalesni žinomi konservatoriai – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Mykolas Majauskas ar Monika Navickienė – pakilo į viršų – visa tai iš pirmo žvilgsnio lyg ir turėtų siųsti signalą partijoms ir visiems mums, kad Lietuva – nebe tas konservatyvus kraštas, koks buvo vakar.

Beje, panašu, kad būtent taip rezultatus interpretuoja abiejų liberalių partijų lyderės. „Tai turbūt yra pirmas kartas, kai už liberalias partijas balsą atidavė apie 180 tūkst. rinkėjų. Mes tai matome kaip proveržį ir kaip neabejotiną parodymą, jog Lietuvoje yra stiprus pokyčių poreikis“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė taip pat buvo ryžtinga: „Žmonės, kurie valdė Lietuvą šiuos ketverius metus, galvoja, kad Lietuva yra uždara, konservatyvi, baimės valdoma visuomenė, bet iš tikrųjų Lietuva yra visiškai kitokia, – sakė ji. – (…) Man atrodo, kad Lietuvoje gyvena tiek [100 tūkst.] ir dar daugiau žmonių, kurie tiki pozityvios politikos perspektyva, kurie nori daugiau drąsos politikoje, drąsių sprendimų.“

Bet geri liberalių partijų rezultatai nebūtinai reiškia, kad per vieną naktį (ar per kelerius metus) Lietuva tapo gerokai liberalesne šalimi. Gali būti, bet nebūtinai.

Apskritai lietuviai yra linkę labiau į ekonominę kairę nei dešinę. Be to, pavyzdžiui, 2019 metų duomenimis, tik apie 19 proc. lietuvių pritaria tos pačios lyties santuokoms. 2018 metais tokių buvo 12 proc. Net ir tai nereiškia itin staigaus vyraujančių pažiūrų pokyčio – apklausose yra toks dalykas kaip paklaidos. Apklausų matavimai visada būna apytiksliai.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Rinkimai nebūtinai rodo staigų Lietuvos liberalėjimą, nes tai buvo konkrečią dieną, konkrečių žmonių, konkrečiomis aplinkybėmis padaryti sprendimai. Jie gali atspindėti bendras tendencijas, bet vėliau gali paaiškėti, kad vienu ar kitu aspektu jie buvo keistai iškritę iš konteksto. Žmonės nebūtinai balsuoja pagal pažiūras, kaip jos suprantamos klasikinėje kairės-dešinės vertybinėje skalėje. Žmonės dažnai turi įvairių sudėtingų, kitiems kartais sunkiai suprantamų motyvų rinkti vieną ar kitą kandidatą. Sakyti, kad šiuose rinkimuose Lietuvos visuomenėje įvyko lūžis ar panašiai – gerokai skubota.

Geras liberalių partijų rezultatas nebūtinai reiškia, kad tarp lietuvių daugėja įsitikinusių liberalų. Žmonės nebūtinai balsavo už šias partijas tik dėl pažiūrų. Rinkimų rezultatai parodo, kad žmonės balsavo, bet neparodo, kodėl. Galbūt liberalai buvo geras pasirinkimas nemėgstantiems konservatorių, bet nepatenkintiems ir „valstiečiais“. Gal partijų lyderės per debatus pasirodė esančios patikimos, empatiškos, ūkiškos politikės. Galbūt Laisvės partija pasinaudojo dažnai Lietuvoje suveikiančia naujumo korta ir išsiskyrė iš kitų partijų savo reklama.

Savo valdymo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dažnai buvo kritikuojama, jog reformų imasi „buldozeriniu būdu“, jiems buvo primenama, kad už juos vis dėlto balsavo tik apie 10 procentų visų lietuvių. Už dvi liberalias partijas balsavo apie 5,45 proc. visų registruotų rinkėjų. Tad šių partijų sėkmė nereiškia, kad visa Lietuva išskėstomis rankomis laukia homoseksualų santuokų ir žolės legalizavimo.

Tai, kad jaunimo aktyvumas toliau išlieka mažas – iškalbinga. Gali būti, kad nemažai jaunų, miestuose gyvenančių žmonių renkasi tarp TS-LKD ir liberaliųjų partijų. Gali būti, kad kai kuriems iš jų liberalios pažiūros tikrai artimos. Tačiau dauguma jaunimo išvis nėjo balsuoti. Ir jie greičiausiai nėra tokie jau liberalūs.

Irmanto Gelūno nuotrauka

Spekuliacijos: kas laimės antrą turą ir kas sudarys koaliciją?

Turiu pripažinti, kad gan skeptiškai vertinu socialinių mokslų gebėjimą pagal įvairius modelius tiksliai numatyti, kuo baigsis vieni ar kiti procesai (apie, pavyzdžiui, ekonominių modelių veiksmingumą ir neveiksmingumą numatant infliacijos pokyčius prirašyta kalnai popieriaus). Rimti ekspertai tvirtina, kad rezultatų neįmanoma pagrįstai ir tiksliai prognozuoti – nebent pasisektų atspėti.

Bet pabandyti spėlioti niekas nedraudžia (jei nesutinkate su mano spėliojimais – parašykite komentarus). Kaip vakar Bernardinai.lt publikuotame tekste pastebėjo Pijus Krūminas, konservatoriai pirmajame ture, palyginti su praeitais Seimo rinkimais, gavo apie 14 tūkst. daugiau balsų ir jau turi 23 mandatus. Valstiečiai – apie 70 tūkst. mažiau nei prieš ketverius metus ir dabar turi 16 mandatų. Be to, TS-LKD vienoje vienmandatėje apygardoje vietą laimėjo jau pirmajame ture. Tad atotrūkis dabar – 8 mandatai.

Pagrindinis klausimas: kuri iš šių dviejų partijų bus pirma ir galės formuoti daugumą? TS-LKD antrame ture dalyvaus net 53 apygardose. Jei kaip 2016 m. Seimo rinkimuose laimėtų apie ketvirtadalį šių apygardų, konservatoriai turėtų 36 vietas naujame Seime. Turint tiek vietų, reikėtų ieškoti daug ir stiprių partnerių.

Jei laimėtų apie pusę savo antrųjų turų, TS-LKD turėtų apie 48–50 vietų. Tokiu atveju iki trapios daugumos trūktų apie dvidešimt vietų, kurias galbūt būtų galima užkamšyti liberaliomis partijomis. Laisvės partijos problema – ji visur turi konkuruoti su tais pačiais konservatoriais, kurių sėkmė – bene vienintelis A. Armonaitės partijos šansas dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Liberalų sąjūdis grumsis devyniose apygardose. Tad pakankamai sėkmingo TS-LKD pasirodymo antrajame ture atveju reikėtų, kad Liberalų sąjūdis laimėtų kokius 6 mandatus vienmandatėse – tuomet konservatoriai ir liberalai galėtų sukrapštyti trapią koaliciją, nors tikėtina, kad reikėtų socialdemokratų pagalbos.

Augminas Petronis.
Augminas Petronis. Gedimino Šulco nuotrauka

Jei laimėtų daugiau nei pusėje vienmandačių apygardų, kuriose jų kandidatai dalyvaus antrajame ture, TS-LKD padidintų galimybę formuoti dešiniąją koaliciją. Antraip jie greičiausiai liktų itin priklausomi nuo socialdemokratų, kurių lyderis Gintautas Paluckas žada, kad sprendimą dėl koalicijos priimsianti visa Socialdemokratų partija ir sakosi mieliau dirbsiantis su kairiosiomis partijomis – tik neaišku, ar pastarasis pasisakymas yra nuoširdus, ar rinkimų manevras, kuriuo politikas siekia nusikratyti LVŽS lyderio R. Karbauskio ir kai kurių kitų politikų teiginių, jog sudarytas slaptas konservatorių ir socialdemokratų tarpusavio paramos ir bendradarbiavimo koalicijoje susitarimas.

„Valstiečiai“, savo ruožtu, jau turi susitaikyti su mažesne frakcija nei paskutiniame Seime – net ir laimėję visose vienmandatėse, jie mandatų turėtų mažiau nei po 2016 m. rinkimų. LVŽS sėkmė daugiausia priklauso nuo to, kaip seksis mobilizuoti antikonservatoriškus sentimentus tarp rajonų rinkėjų – didžiajai daliai LVŽS vienmandatininkų reikės konkuruoti su TS-LKD atstovais. „Valstiečiai“ tikrai gali surinkti trisdešimt mandatų, bet norint formuoti koaliciją jų reikėtų daugiau – nekalbant apie tai, koks svarbus tokiai galimybei būtų geras socialdemokratų pasirodymas antrajame ture.

Socialdemokratai po pirmojo turo yra panašioje pozicijoje kaip Laisvės partija – po aštuonis mandatus ir po dvylika vienmandatininkų antruosiuose turuose. Kadangi Laisvės partija konkuruoja su TS-LKD daugiausia miestietiškose apygardose, socialdemokratai turi puikias galimybes aplenkti Laisvės partiją.

Tad, atrodo, yra du su puse scenarijaus: geras TS-LKD pasirodymas antrajame ture ir dešinioji koalicija, vidutinis TS-LKD pasirodymas ir vaivorykštės koalicija ir – pusė scenarijaus – itin prastas TS-LKD antrasis turas, netikėtai sėkmingas LVŽS ir socialdemokratų antrasis turas ir šiaip ne taip sulipdyta kairioji koalicija.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.