2022 01 29

Vatican News

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Popiežiaus katechezė. Juozapo sapnai

Popiežiaus bendroji audiencija. „Vatican News“ nuotrauka

Tęsdamas šv. Juozapui skirtą katechezių ciklą šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie Juozapo sapnus.

Biblijoje, kaip ir senovės tautų kultūrose, sapnai buvo laikomi priemone, kuria Dievas apreiškia save, sakė Pranciškus. Sapnas simbolizuoja kiekvieno iš mūsų dvasinį gyvenimą – tą vidinę erdvę, kurią kiekvienas iš mūsų yra pašauktas puoselėti ir saugoti. Tačiau, pridūrė popiežius, turime atsiminti, kad kiekviename iš mūsų skamba ne tik Dievo balsas, bet ir daug kitų balsų – mūsų baimių balsai, mūsų praeities patirčių balsai, mūsų vilčių balsai, taip pat piktojo balsas, kuris nori mus apgauti ir suklaidinti.

Todėl svarbu atpažinti Dievo balsą tarp kitų balsų. Kaip tik šia prasme, pasak Pranciškaus, labai svarbus yra Juozapo pavyzdys. Jis moka išsaugoti vidinę ramybę ir, kas svarbiausia, atpažinti Dievo žodį ir pagal jį priimti teisingus sprendimus.

Popiežius katechezėje paminėjo keturis Juozapo sapnus, apie kuriuos kalba evangelistas Matas. Pirmajame sapne (plg. Mt 1, 18–25) angelas padeda Juozapui pasirinkti, kai jis susiduria su drama, sužinojęs apie Marijos nėštumą: „Nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“

Juozapas tuoj pat padarė tai, ką angelas jam liepė. Gyvenime dažnai patenkame į situacijas, kurių nesuprantame ir iš kurių, atrodo, nėra išeities, kalbėjo Pranciškus. Tačiau kaip tik tokiomis akimirkomis turime melstis, tai yra leisti Viešpačiui, kad jis mums parodytų, kaip teisingai elgtis. Atsiminkime, kad jei Viešpats siunčia žmogui išmėginimą, jis kartu duoda ir jėgų jį ištverti.

Rembrandtas, „Juozapo sapnas“, 1645 m. Wikipedia.org nuotrauka

Antrajame evangelisto minimame sapne Juozapas įspėjamas apie pavojų kūdikio Jėzaus gyvybei. „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“ (Mt 2, 13). Juozapas nedvejodamas pakluso: „Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties“ (Mt 2, 14–15).

Gyvenime visi susiduriame su pavojais, kurie kelia grėsmę mūsų pačių ar mūsų mylimų žmonių egzistencijai. Tokiose situacijose melstis reiškia klausytis balso, kuris gali suteikti mums tokios pat drąsos, kaip Juozapui, kad galėtume pakelti sunkumus.

Egipte Juozapas sulaukė Dievo ženklo, kad gali grįžti namo, – tai trečiasis sapnas. Angelas jam apreiškė, kad tas, kuris norėjo nužudyti kūdikį, yra miręs, ir liepė su Marija ir Jėzumi grįžti į tėvynę (plg. Mt 2, 19–20). Tačiau kelionės metu Juozapas sužinojo, kad Judėjos valdovas yra Erodo sūnus Archelajas. Į jo baimę Viešpats atsiliepė ketvirtuoju apreiškimu. Įspėtas sapne, Juozapas su Marija ir Jėzumi nukeliavo į Galilėją ir apsigyveno Nazarete (Mt 2, 22–23). Baimė taip pat yra gyvenimo dalis ir jai įveikti taip pat reikia maldos. Dievas nežada mums, kad niekada nebijosime, tačiau su jo pagalba baimė nenulems mūsų sprendimų.

„Maldos galia atneša šviesos į tamsias situacijas. Šią akimirką galvoju apie daugybę žmonių, kuriuos slegia gyvenimo našta ir kurie nebegali nei tikėtis, nei melstis“, – sakė Pranciškus. „Tegul šventasis Juozapas padeda jiems atsiverti dialogui su Dievu, rasti šviesos, stiprybės ir ramybės.

Galvoju apie tėvus, susiduriančius su savo vaikų problemomis. Vaikai, sergantys įvairiomis ligomis. Kiek daug skausmo. Tėvai, kurie pastebi skirtingą savo vaikų seksualinę orientaciją. Kaip su tuo elgtis, kaip palydėti savo vaikus ir nesidangstyti smerkiančiu požiūriu? […] Šiems tėvams sakau: nebijokite. Taip. Tai skauda. Labai skauda. Tačiau pagalvokite, kaip Juozapas išsprendė problemas, ir prašykite Juozapo, kad jums padėtų. Niekada nesmerkite vaiko.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Katechezę popiežius baigė malda:

„Šventasis Juozapai, mokyk mus branginti vidinį gyvenimą, kuriame Dievas mums apsireiškia ir mus gelbsti. Pašalink mintį, kad neverta melstis; padėk kiekvienam iš mūsų daryti tai, ką Viešpats mums liepia. Tegul mūsų samprotavimus apšviečia Dvasios šviesa, mūsų širdis tepadrąsina jos galia, o mūsų baimes teišsklaido Dievo gailestingumas.“