Popiežiaus susitikimas su V. Zelenskiu ir „slaptoji“ Vatikano diplomatija

2022 m. vasario 24 d., praėjus kelioms valandoms po pirmosios Rusijos atakos Kyjive, dauguma užsienio šalių ambasadų jau buvo uždarytos. Likę darbuotojai buvo perkelti į privačias ambasadorių rezidencijas, išskyrus vieną: savo būstinės niekada nepaliko Vatikano diplomatinė atstovybė su nuncijumi Visvaldu Kulboku. Jis net per žiauriausius sprogdinimus pasiliko Ukrainos sostinėje.

„Veikia Vatikano diplomatija, bet egzistuoja ir asmeninė popiežiaus diplomatija“, – komentuoja vienas Europos derybininkų iš Kyjivo, nė kiek nenustebęs dėl Volodymyro Zelenskio apsilankymo pas popiežių Pranciškų. Per šiuos konflikto mėnesius Šventasis Sostas veikė tiek pasitelkdamas oficialius kanalus, naudodamasis tarptautinių santykių kodeksais ir leksika, tiek per asmeninį Šventojo Tėvo įsikišimą.

Popiežiaus Pranciškaus asmeninis tarpininkavimas apsikeičiant kaliniais yra tik vienas pavyzdys. Šiuo keliu Kyjivo vyriausybė norėtų toliau veikti popiežiaus padedama, kad parvežtų namo tūkstančius į Rusiją perkeltų ukrainiečių vaikų, dėl kurių Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderį Vladimirui Putinui.

Arkivysk. Visvaldas Kulbokas prie apaštalinės nunciatūros Kyjive. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kad kažkas vyksta apeinant įprastus kanalus, tapo aišku 2022 m. gegužės 11 d., kai trečiadienio audiencijos pabaigoje Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus pasitiko dvi jaunas moteris. Abi jos – „Azovo“ bataliono vadų žmonos. Jų vyrai vis dar buvo „Azovstalio“ plieno gamykloje Mariupolyje.

Katarina Prokopenko ir Julija Fedosiuk po susitikimo kalbėjo apie istorinį momentą: „Visi kartu tikimės, kad tai padės išgelbėti mūsų vyrus, „Azovstalyje“ esančius karius. Popiežius joms pažadėjo, kad padarys viską, kas įmanoma. Prašėme jo atvykti į Ukrainą ir pasikalbėti su Putinu, bet į tai jis neatsakė ir pasakė, kad melsis už mus.“

Netrukus abi jaunos moterys klausėsi popiežiaus, mininčio biblinę Juditą, kuri, pasak popiežiaus Pranciškaus, „savo gudriu elgesiu sugebėjo nužudyti šaliai grasinantį diktatorių, ši moteris buvo drąsi“.

Lygiai taip pat, kaip ir Argentinos diktatūros laikais, kai jaunajam tėvui Bergoglio pavyko išgelbėti dešimtis gyvybių, taip ir šį kartą asmeniškai tarpininkavo popiežius Pranciškus.

Praėjus mažiau nei savaitei po susitikimo su popiežiumi, gegužės 17-ąją, „Azovo“ batalionas pakluso Kyjivo įsakytai kapituliacijai, o gyvieji pasidavė Rusijos pajėgoms. Daugelis kalinių žuvo susprogdinus jų kalėjimą Donbase. Kita vertus, vadai buvo nedelsiant ištremti į Rusijos teritoriją, esančią už tūkstančių kilometrų. Būtent tuo momentu popiežius Pranciškus primygtinai reikalavo derybų dėl apsikeitimo kaliniais. Lygiai taip pat, kaip ir Argentinos diktatūros laikais, kai jaunajam tėvui Bergoglio pavyko išgelbėti dešimtis gyvybių, taip ir šį kartą asmeniškai tarpininkavo popiežius Pranciškus.

„Pas mane atėjo keli Ukrainos pasiuntiniai. Tarp jų – Ukrainos katalikiškojo universiteto prorektorius, lydimas prezidento patarėjo religiniais klausimais, evangeliko, – vėliau rugsėjo viduryje patvirtino Šventasis Tėvas. – Kalbėjomės, diskutavome. Taip pat atvyko karo vadas, atsakingas už apsikeitimą kaliniais, vėlgi su prezidento Zelenskio patarėju religiniais klausimais.“

Tą kartą Kyjivas jam atsiuntė daugiau nei 300 kalinių sąrašą. „Jie prašė manęs ką nors padaryti, kad įvyktų mainai – pontifikas atviravo Kazachstano jėzuitams, kur tuo metu lankėsi. – Iš karto paskambinau Rusijos ambasadoriui, ar galima ką nors padaryti.“

Iš tiesų daugiau nei 200 kovotojų apsikeitimas įvyko rugsėjo 22 d. Naujausias – gegužės 6 d., kai į Ukrainą grįžo dar 45 kariai.

Popiežius Pranciškus Vatikane 2023 m. vasario 24 d. EPA-EFE / VATICAN MEDIA nuotrauka

Popiežius Pranciškus laiko iš Bučos atvežtą Ukrainos vėliavą. EPA nuotrauka

Popiežius Pranciškus žino, kad humanitarinė diplomatija padėjo išlaikyti kai kurias trapias šalių komunikacijos linijas. Tuo tarpu jis toliau teikė konkrečią paramą gyventojams. Praėjus kelioms dienoms po to, kai patvirtino savo vaidmenį išlaisvinant karo belaisvius, popiežiaus išmaldininkas kardinolas Konradas Krajewskis pateko į apšaudymą Zaporižėje, gabendamas asmeniškai popiežiaus atsiųstą pagalbą. Rizika, kurios vietos bendruomenė nepamiršo.

Taip pat nepamiršo ir popiežiaus Pranciškaus švelnumo gestų, perduotų per nuncijų Visvaldą Kulboką, kuris rugpjūčio 15 d. sprogdinimų įkarštyje iškeliavo iš Kyjivo įteikti bendruomenei pontifiko dovanos.

Rugpjūčio 3 d. Pranciškus Romoje palaimino karūną, kuri vėliau buvo išvežta į Ukrainą ir papuošė Odesos katedros Ėmimo į dangų ikoną.

Žinoma, per šiuos 15 mėnesių netrūko nesusipratimų, tačiau konkretūs popiežiaus gestai ir daugelis jo veiksmų, kurie vis dar išlieka konfidencialūs, pelnė jam visos tautos ir jos vadovybės pagarbą bei dėkingumą. Dabar ji tikisi pasveikinti popiežių Ukrainoje, kad jo taikos žodžiai nuskambėtų pačioje karo širdyje.

„Avvenire.it“ publikaciją vertė Saulena Žiugždaitė.

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Jau atliekame technologijų atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.