Popiežius: geresniam pasauliui – daugiau moterų lyderystės

Popiežius pabrėžė tris dalykus, kuriais reikia rūpintis – jam tai vienas iš svarbiausių žodžių, pridūrė Pranciškus. Visų pirma įtraukimu. Pasak popiežiaus, jis nori dar kartą labai stipriai pabrėžti, kad skirtingumas turi virsti ne diskriminavimu, bet dėkingu ir abipusiu vienas kito priėmimu. Dievo Kūrėjo sumanymas įtraukia visus, neišskiria nė vieno. Priešingai, gyvenusius egzistencinėse paraštėse atveda į centrą. Šio sumanymo perspektyva yra kaip motinos, kuri žiūri į visus savo vaikus, kaip į vienos rankos pirštus.

„Tikrosios išminties, turinčios daugybę aspektų, išmokstama ir ja gyvenama einant kartu, ir tik taip ji tampa taikos šaltiniu. Todėl jūsų tyrimas yra kvietimas su moterų pagalba ir dėl jų ne diskriminuoti, bet integruoti visus, ypač silpniausius ekonominiu, kultūriniu, rasiniu, religiniu ir lyties požiūriu“, – kalbėjo Pranciškus.

Antra, rūpestis turi skatinti didesnę pagarbą kitam, kiekvieno asmens orumui ir jo pamatinėms teisėms į išsilavinimą, darbą, išraišką ir kt.

„Tai ypač tinka moterims, kurios dažniau patiria smurtą ir piktnaudžiavimą“, – kalbėjo popiežius. Pasak jo, matydami šį mūsų laikų skaudulį negalime tylėti. Nepalikime moterų, nukentėjusių nuo prievartos, išnaudojimo, marginalizavimo ir nederamo spaudimo, be balso! Pranciškus paminėjo dėl nėštumo atleidžiamų, atstumiamų moterų atvejį. Būkime moterų skausmo balsu ir griežtai smerkime neteisybę, kurią jos patiria, dažnai tokiomis aplinkybėmis, kurios atima iš jų bet kokią galimybę apsiginti ir išsigelbėti. Tačiau taip pat suteikime erdvės jų veiksmams, natūraliai ir labai jautriai orientuotiems į gyvybės saugojimą kiekvienoje būsenoje, amžiuje ir sąlygose.

Trečias ir paskutinis dalykas: naujus iššūkius spręskime nauju būdu. Negalima paneigti nepakeičiamo moterų indėlio į bendrąjį gėrį. Ir Šventajame Rašte matome, kad dažnai būtent moterys lemia svarbius posūkius išganymo istorijoje: Sara, Rebeka, Judita, Zuzana, Rūta, ypač Marija ir kitos moterys, sekusios paskui Jėzų iki kryžiaus, kur iš vyrų liko tik Jonas, pastebėjo popiežius. Galima tęsti – Kotryna Sienietė, Juozapina Bakhita, Edita Stein, Teresė iš Kalkutos ir daugybė kitų, žinomų ir nežinomų, pasižymėjusių ryžtu, drąsa, ištverme, džiaugsmu, sąžiningumu.

„Gyvename epochinių pokyčių, į kuriuos reikia tinkamai ir įtikinamai reaguoti, laikotarpiu“, – sakė popiežius Pranciškus. Pavyzdžiui, laipsniškai plėtojamos dirbtinio intelekto technologijos, kurios gali sukelti naujų ir nenuspėjamų galios dinamikų. Tai mums nežinomas scenarijus, kurio prognozės gali būti tik numanomos ir apytikrės. Tačiau moterys, mokančios nuostabiai sujungti proto, širdies ir rankų kalbas, gali daug pasakyti šioje srityje: dalykus, kurių jokia mašina negali suprasti, nes nejaučia, kaip plaka jos nešiojamo vaiko širdis, nesukniumba pavargusi, tačiau laiminga prie vaiko lovytės, neverkia iš skausmo arba džiaugsmo, kai dalijasi savo mylimųjų skausmu ir džiaugsmu. O moteriai tai natūralu dėl sugebėjimo rūpintis.

Bažnyčia dėkoja už visas moteris ir už kiekvieną iš jų, už jų moteriškumo grožį ir turtingumą: už motinas, seseris, žmonas; už pašvęstąsias moteris, už dirbančias moteris, šv. Jono Pauliaus II žodžiais iš „Mulieris dignitatem“ atsisveikino popiežius Pranciškus.