2021 12 03

Vatican News

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Popiežius Nikosijoje aukojo Mišias ir susitiko su migrantais

„Vatican news“ nuotrauka
Penktadienio priešpietį popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias Kipro katalikų bendruomenei Nikosijos stadione. Pranciškų pasveikino arkivysk. P. Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchas, kuris yra visų Šventosios Žemės, įskaitant Kiprą, vyskupų asamblėjos pirmininkas, ir Selima J. Sfeir, Kipro katalikų maronitų arkivyskupas.
Nikosijos GSP yra didžiausias Kipro stadionas, talpinantis 22 000 žmonių, – maždaug tiek tikinčiųjų, kipriečių ir svetimšalių, įskaitant darbo migrantus, – ir dalyvavo Pranciškaus Mišiose. Popiežius su Kipro vyskupais ir kunigais aukojo Mišias lotynų kalba, kai kurios maldos skaitytos angliškai, o liturginiai skaitiniai apie aklųjų praregėjimą buvo skaitomi graikiškai. Mišių homilijoje popiežius ragino kipriečius įsigilinti į dviejų neregių, atėjusių kartu pas Jėzų, kad juos pagydytų, duodamą pamoką.

Ir mes, kaip tiedu aklieji, eikime pas Jėzų! Pernelyg dažnai keliaujame klaidžiodami gyvenimo tamsumose. Pirmasis dalykas, kurį turime daryti, tai eiti pas Jėzų, kaip jis mūsų prašo: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“. Jėzus yra gydytojas. Tik jis, tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, dovanoja su kaupu šviesos, šilumos, meilės. Jis vienas išlaisvina širdį iš blogio. Eikime pas Jėzų, suteikime jam galimybę išgydyti mūsų širdį, ragino popiežius.

Pranciškus prašė atkeipti dėmesį, kad abu Jėzaus išgydyti neregiai ėjo pas jį kartu ir išgydyti prašė kartu, o ne atskirai. Reikšminga, kad abu Kristui šaukia: „Pasigailėk mūsų“. Sako „mūsų“, nesako „manęs“. Tai iškalbus krikščioniškojo gyvenimo ženklas, bažnytinei dvasiai būdingas bruožas: galvoti, kalbėti ir veikti kaip „mes“, išsižadėti individualizmo, pretenzijos pasikliauti savimi. Abu aklieji, besidalijantys kentėjimu ir broliška draugyste, mus moko, kad turime priartėti vieni prie kitų, dalytis gyvenimo žaizdomis, eiti gyvenimo keliu kartu. Esame kviečiami atnaujinti brolybę, sakė popiežius.

Dar viena Jėzaus išgydytų neregių pamoka yra ta, kad skelbtume Evangeliją su džiaugsmu , kaip šiedu Evangelijos anoniminiai veikėjai, kuriems atsivėrė akys. Nors Jėzus jiems liepė niekam nepasakoti, jie vos išėję iš Jėzaus namų ėmė garsinti Jėzų po visą kraštą!

„Ir aš jus drąsinu eiti šiuo keliu“, – tęsė Pranciškus. Jis kvietė visus atnaujinti susitikimą su Jėzumi kaip šiedu Evangelijos aklieji, išeiti iš savęs be baimės, kad skelbtume jį visiems, kuriuos sutinkame.

„Išeikime ir išneškime gautą šviesą, išeikime apšviesti nakties, kuri dažnai apgaubia mus. Reikia apšviestų krikščionių, bet ypač reikia šviesių krikščionių, kurie švelniai prisiliestų prie brolių aklumo.“

„Jėzus eina ir Kipro gatvėmis, girdi mūsų aklumo šauksmą, nori paliesti mūsų akis ir širdis, patraukti prie savęs, kad būtume šviesoje, atgimtume, pakiltų mūsų dvasia. Jis ir mums kelia klausimą, kuriuo kreipėsi į abu akluosius: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“. „Ar tikime, kad Jėzus tai gali?“ – pridūrė Pranciškus, homiliją užbaigdamas kvietimu atnaujinti pasitikėjimą Jėzumi.

„Pasakykime jam: Jėzau, tikime, kad tavo šviesa yra didesnė nei mūsų tamsumos, tikime, kad gali mus išgydyti, kad gali atnaujinti mūsų brolybę, kad gali padauginti mūsų džiaugsmą. Su visa Bažnyčia tavęs šaukiamės: ateik, Viešpatie Jėzau!“

„Vatican news“ nuotrauka

Po Nikosijos stadione aukotų Mišių grįžęs į nunciatūrą, popiežius Pranciškus susitiko su Kipro vyriausiuoju rabinu ir per jį pasveikino visą šalies žydų bendruomenę.

Popiežius susitikime su migrantais: „Ne svetimi, bet bendrapiliečiai“

Penktadienį po pietų Nikosijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje popiežius dalyvavo ekumeniame susitikime su Kipre prieglobstį gavusiais migrantais.

Pranciškus išklausė Kipro „Caritas“ savanorio ir keturių jaunų migrantų iš Kongo Demokratinės Respublikos, Šri Lankos, Kamerūno ir Irako liudijimų ir po to kreipėsi į juos ir visus susitikimo dalyvius.

„Klausydamiesi jūsų, geriau suprantame pranašišką Dievo žodžio galią, šis žodis per apaštalą Paulių sako: „Jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai“ (Ef 2, 19). „Jūs esate ne svetimi, bet bendrapiliečiai“, – pakartojo Pranciškus. „Tai Bažnyčios pranašystė.“

Pasak popiežiaus, migrantų liudijimai apie jų patirtus išgyvenimus krikščionių bendruomenėms yra tarsi veidrodis, kuriame jos mato, kokios iš tiesų yra. „Esame bendruomenės, keliaujančios iš konflikto į bendrystę. Šiame kelyje, kuris yra ilgas, kupinas pakilimų ir nuosmukių, turėtume bijoti ne skirtumų tarp mūsų, o savo uždarumo ir išankstinių nuostatų, kurios trukdo mums iš tiesų susitikti ir eiti kartu. Uždarumas ir išankstiniai nusistatymai tarp mūsų atstato tą sieną, kurią Kristus sugriovė, t. y. priešiškumą (plg. Ef 2, 14). Taigi, mūsų kelionė į visišką vienybę gali būti sėkminga tiek, kiek visi drauge nukreipiame savo žvilgsnius į Kristų. Jis, Viešpats Jėzus, ateina pas mus su atstumto brolio veidu, paniekinto, išvaryto, uždaryto į aptvarą migranto veidu…“

Popiežius prašė visada atsiminti, kad migrantas – tai žmogus, kuris keliauja link vilties, trokšta žmoniškesnio gyvenimo. Dievas mums kalba per migrantų svajones. Jis ragina mus nesusitaikyti su susiskaldžiusiu pasauliu, susiskaldžiusiomis krikščionių bendruomenėmis, bet žengti per istoriją, vedamiems jo svajonės. Dievas svajoja apie žmoniją be atskirties sienų, išlaisvintą nuo priešiškumo, žmoniją, kurioje visi žmonės būtų ne svetimšaliai, bet bendrapiliečiai.

Popiežius linkėjo vienybės skausmingai padalytai Kipro salai, visiems krikščionims ir visais žmonijai. Vienybę ir brolybę pasiekti įmanoma įvykdžius dvi sąlygas. Pirmoji – pripažinti kiekvieno žmogaus orumą; antroji – pasitikėti Dievu, visų Tėvu. „Tokiu būdu svajonė gali virsti kasdiene kelione, konkrečiais žingsniais nuo konflikto – prie bendrystės, nuo neapykantos – prie meilės, kantria kelione, diena po dienos priartinančia Dievo mums parengtą žemę, kurioje, jei tavęs paklaus: „Kas tu esi?“, galėsi atvirai atsakyti: „Aš esu tavo brolis“, – sakė popiežius Pranciškus.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pabaigoje popiežius pridūrė, kad žiūrėdamas į šio susitikimo dalyvių veidus, juose jis mato ir tą daugybę migrantų, kurie nepasiekė savo tikslo, kurie nuskendo Viduržemio jūroje, kurie tapo vergais. Popiežius paminėjo ir spygliuotas vielas, kuriomis bandoma atsitverti nuo migrantų. Pabėgėliui, nuo neapykantos bėgančiam žmogui, kelią užkerta kita neapykanta, kuri vadinasi spygliuota viela, sakė popiežius ir meldė Dievą, kad pažadintų sąžines, kad matydami pabėgėlių likimą, netylėtume.